Pažangesniam susisiekimui kurti – daugiau nei milijardas eurų
Nuo 2004-ųjų Lietuvoje įgyvendinta daugybė projektų susisiekimo gerinimo srityje.
Išplėstas ir modernizuotas kelių bei greitkelių tinklas leido patogiau ir saugiau keliauti po visą šalį, atnaujinti geležinkeliai atvėrė galimybę efektyviau gabenti krovinius, o gerinant pasiekiamumą oro transportu, pavyko praplėsti skrydžių geografiją ir tapti patrauklesniais tiek verslo, tiek turizmo srityje. Nemažiau svarbiu žingsniu gerinant junglumą šalies viduje ir visoje Europos Sąjungoje tapo ir aktyviai vykdoma jūrų bei vidaus vandens transporto plėtra.
„Patogus, modernus, saugus susiekimas, skaitmeninė infrastruktūra, inovacijos ir darnus judumas išlieka prioritetinėmis sritimis 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. – Iš Lietuvai skirtų beveik 8 mlrd. eurų, į pokyčius susisiekimo sektoriuje šiame finansavimo laikotarpyje yra nukreipta daugiau nei 1 milijardas eurų. Iš ES fondų investicijų programos skirta 866 mln. eurų, dar 311 mln. eurų pasieks iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“.
Nors 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa dar tik įsibėgėjo, jau dabar galime pasidžiaugti sėkmingai suplanuotais ir įgyvendinamais projektais, kurie padeda stiprinti šalies ekonomikos konkurencingumą ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę, užtikrinant jų asmeninius poreikius, galimybes keliauti, pasiekti darbo vietas ir paslaugas.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui jau paskelbta kvietimų už 776,2 mln. eurų. Žaliajai transformacijai skirta 606,1 mln. eurų ir paskelbta kvietimų už 370,4 mln. eurų. Geriau sujungtai Lietuvai, eismo saugos gerinimui skirta 473 mln. eurų ir paskelbta kvietimų už 307,3 mln. eurų. Skaitmeninei infrastruktūrai ir inovacijoms skirta 98,5 mln. eurų, o kvietimų paskelbta už visą sumą.
Pasinaudojant ES investicijomis, kasmet kompleksiškai atnaujinama šimtai kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų, diegiamos pažangios eismo saugumo sistemos, didinamas viešojo transporto paslaugų prieinamumas ir jų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Akivaizdžiai keičiasi, ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir regionų susiekimo infrastruktūros vaizdas. Daug dėmesio skiriama projektams, kurie skatina darnios aplinkos kūrimą, saugesnės, patogesnės susisiekimo infrastruktūros plėtrą.
Štai keleivinio transporto atnaujinimui iki 2027 m. skirtos rekordinės 244 mln. eurų siekiančios ES fondų investicijos. Jomis vežėjai gali pasinaudoti pirkdami naujas elektra ir vandeniliu varomas viešojo transporto priemones, pritaikytas ir riboto judumo keleiviams. Tiek didesnių, tiek mažesniųjų miestų autobusų parkų transformacijai didelį impulsą duos tai, kad nuo 2026 m. visos įsigyjamos viešojo transporto priemonės Lietuvoje turės būti varomos alternatyviaisiais degalais, tokiu būdu siekiant prisidėti įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.
Rekordines ES investicijas Susisiekimo ministerija skyrė ir pėsčiųjų bei dviračių takų infrastruktūros Lietuvoje plėtrai. Aštuoniolikai šalies miestų, pasirengusių darnaus judumo miestuose planus, iki 2027 m. numatyta 100 mln. eurų. Tai – dešimt kartų daugiau negu ankstesniu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 3 tūkst. km dviračių eismui skirtos infrastruktūros. Iki 2035 m. planuojama šią infrastruktūrą išplėtoti iki 5 tūkst. km.
„Per pastaruosius du dešimtmečius panaudojant ES fondų ir valstybės biudžeto investicijas Lietuvos susisiekimo sektoriuje įvyko daugybė teigiamų pokyčių – turime ne tik daugiau naujų automobilių kelių, bet ir išvystytą geležinkelių transportą, daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų. Nuolat daugėja susisiekimo oro ir vandens transportu galimybių, aktyviai plečiamas viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas, pagerinta teikiamų paslaugų kokybė, kuriamos naujos darbo vietos, gražinama aplinka, skatinama verslo plėtra, taip pat ugdomas pilietiškumas ir vis drąsiau įgyvendinami tvarūs, gamtą saugantys sprendimai. Dabar kur kas daugiau nei anksčiau yra sudaryta galimybių keisti kasdienius kelionių įpročius, kurių daugės ir ateityje“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Greitesnis susisiekimas ne tik keliais, bet ir internetu
Iki 2030-ųjų metų Europos Sąjunga siekia tapti geriausią ryšį turinčiu žemynu, tad svarbia ES fondų investicijų kryptimi išlieka ir skaitmeninio junglumo gerinimas.
Lietuva išsikėlusi ambicingą tikslą užtikrinti, kad ne lėtesniu nei 100 Mb/s spartos internetu būtų galima naudotis ne tik miesto teritorijose, bet ir atokiose kaimų vietovėse, viešosiose institucijose.
Skirtingų ES fondų lėšomis įgyvendintų projektų metu Lietuvoje nutiesta apie 11 194 km šviesolaidinių kabelių linijų. Sukurta ryšių infrastruktūra paskatino skaitmeninės atskirties mažėjimą šalies kaimiškosiose vietovėse, sukūrė galimybę nutolusių vietovių institucijoms, verslui ir gyventojams naudotis kokybiškomis ryšio paslaugomis.
Galime pasidžiaugti, kad jau dabar bibliotekose, ligoninėse, muziejuose ir kitose vietose gauname nemokamą prieigą prie belaidžio interneto, keliaudami visoje ES juo galime naudotis be papildomų priemokų, o Lietuvoje naujosios kartos 5G ryšį, dengiantį daugiau nei 90 proc. Lietuvos teritorijos, išmėginti siūlo jau visi šalies operatoriai.
Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės teigimu technologiniu pagrindu Lietuva kuria unikalią terpę ir ekosistemą 5G ryšiu grįstų inovacijų kūrimuisi šalyje. Spartus elektroninių ryšių infrastruktūros diegimas šalyje leis nuotoliniu būdu valdyti mechanizmus, perduoti aukštos raiškos vaizdo informaciją ir įgalinti virtualią realybę mokymui, telemedicinai ir tokiems dalykams, kuriuos iki šiol matėme tik futuristinėse kino juostose.
Tai kartu sukurs galimybę teikti naujas paslaugas ir mažinti regionų atskirtį, užtikrinant, kad kiekvienas mūsų šalies kampelis pajustų technologijų pažangos naudą.
„20 metų stiprESni“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, skirta Lietuvos narystės ES 20 – mečio minėjimui. Kampanijos tikslas – atskleisti ES fondų investicijų Lietuvoje rezultatus skirtingose srityse. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.