Tech-Park Kaunas kartu su partneriais: „Santakos" slėnio asociacija, Kaunas IN agentūra, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos energetikos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu bei technologijų proveržį skatinančia SAMSUNG Lietuva kompanija lapkritį internetinėje platformoje pristatys novatoriškus sveikatos technologijų, biotechnologijų, žaliųjų technologijų ir kitus sprendimus. O gruodžio 1-ąją, DELFI tiesioginės transliacijos metu paaiškės nugalėtojų penketas.
Skaitytojams suteikiama didelė atsakomybė: būtent jie, susipažinę su startuolių veikla, įvertins, kuris jų vertas gauti „Publikos favorito balsą". Kauno startuolių rinkimus sudaro du etapai. Pirmo etapo metu vyksta atviras balsavimas naujienų portale. Šiame etape DELFI skaitytojai išrinks kauniečių metų technologiją. Antro etapo metu Kauno startuolių ekosistemos organizacijas reprezentuojanti Komisija išrinks didžiausią pokytį inovacijų eksosistemai darančius kūrėjus.
Balsuoti galima iki lapkričio 27 d. vidurnakčio. Leidžiama balsuoti iki 1 karto iš vieno IP adreso, pasirinkus norimą startuolį ir spustelint „Balsuoti".
Medicinos technologijų startuolis TURIMEDA
Kasmet pasaulyje nuo pilvo aortos aneurizmos miršta net apie 200 tūkst. žmonių. Šios ligos paplitimas siekia 4,8 proc., o laiku neaptikus aneurizmos, mirties tikimybė išauga iki 90 proc. Pilvo aortos aneurizmos atvejai yra atrandami atsitiktinai, o gydytojui įvertinti vieną atvejį užtrunka apie 45 minutes, kur didžioji laiko dalis yra skiriama aortos diamentros matavimui rankiniu būdu.
Tech-Park Kaunas veikianti startuolio komanda kuria dirbtinio intelekto algoritmus, kurie skirti žmogaus aortos ligų diagnostikai, registravimui ir sekimui. „Turimeda" programa greitai pateikia matmenis, reikalingus ligai stebėti, gydyti ir sekti po gydymo, o rezultatai gydytojui yra prieinami per kelias sekundes.
Biotechnologijų sprendimus kuriantis EXOLITUS
Daugelis iš mūsų jau yra girdėję apie galimybę užšaldyti ir saugoti virkšteles, placentos kamienines ląsteles terapijai ir apie imuninių ląstelių programavimą onkologinių ligų gydymui. Tačiau moksliniais tyrimai nustatyta, kad ląstelių veikimas didele dalimi paremtas jų išskiriamomis ir kitomis ląstelėmis perduodamomis nano ir mikropūslelėmis.
Su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais bendradarbiaujanti „Exolitus" komanda gamina ląstelių technologijų produktus – nanopūsleles, kurios yra vadinamos egzosomomis. Egzosomos yra tarsi „siuntų tarnyba", kurių pagalba viena nuo kitos nutolusios organizmo ląstelės tarpusavyje bendrauja. Jos yra naudojamos onkologinių, neurodegenaricinių ir kitų ligų gydymui. Taip pat gali būti pritaikytos kosmetikoje arba kitų sveikatos produktų kūrimui.
Platformos naujai biurų realybei kūrėjai OPTAS
Net 25 proc. įmonių dirba pamainomis ir todėl darbuotojams tenka planuotis savo laiką pagal jiems sudarytą pamainų grafiką, o vadovai turi nuolatos balansuoti tarp įmonės ir darbuotojų poreikių. Šioms problemoms spręsti startuolio „OPTAS IT" komanda sukūrė bendradarbiavimo sistemą, kuri dirbtinio intelekto pagalba automatiškai sudaro ir padeda valdyti pamaininio darbo grafikus.
Vietoj keliasdešimt valandų skiriamų grafikų sudarymui, vadovai grafiką, atitinkantį Darbo Kodekso reikalavimus, su „OPTAS" sudaro per trumpiau nei valandą. Darbuotojai taip pat įsitraukia į šį procesą, teikdami pageidavimus dėl jiems tinkamo darbo laiko. „OPTAS" galėtų tapti įrankiu padedančiu vadovams geriau suprasti, kaip jaučiasi jų darbuotojai, užtikrinti gerą jų savijautą ir taip kurti laimingesnes bei efektyvesnes komandas organizacijose.
Įtraukesnės visuomenės iššūkius sprendžianti OUR POCKET HERO naujovė
Cukrinis diabetas – tai liga, kuri jau dabar yra vadinama globalia pandemija. Šiuo metu pasaulyje su šia diagnoze yra susidūrę daugiau nei 500 mln. gyventojų, o pirmojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai yra diganozuojamas dar vaikystėje.
KTU Startup Space bendruomenės nario, startuolio „Our Pocket Hero" įkūrėja Simona Koncytė sukūrė kasdienius drabužius vaikams, kurie serga cukriniu diabetu. Tai rūbai su specialiomis kišenėmis, kurie leidžia patogiai devėti insulino pompą ir yra pirmieji viršutiniai drabužiai pasaulyje. Apsaugotas kišenių dizainas ir patvirtinimo sertifikatas įrodė, kad tai inovacija, nes jokia kita garsi bendrovė nėra iki šiol pasiūliusi tokio sprendimo. „Our Pocket Hero" drabužių pagalba vaikai patiria daugiau laisvo judėjimo, mažiau patyčių, jiems lengviau „prisijaukinti" prietaisą, kuris jiems kateteriu įvestas į kūną.
Sparčiai augę pramogų technologijų kūrėjai TUTOTOONS
„TutoTOONS" vardą veikiausiai yra girdėjęs nuo mažiausio iki didžiausio. Būtent ši visame pasaulyje išgarsėjusi mobiliąsias aplikacijas kurianti kūrėjų komanda yra įsikurūsi Kaune. „Tutotoons" siūlo žaidimus vaikams su edukaciniais elementais. Jau šiuo metu kompanija yra sukūrusi bei išleidusi daugiau nei 300 mobiliųjų žaidimų vaikams, kurie leidžia ne tik pramogauti, bet ir užsiima vaikų edukacija: emocinio raštingumo ugdymo, bendravimo ar kasdienių pareigų.
„TutoTOONS" žaidimų aplikacijas jau dabar visame pasaulyje yra parsisiuntę daugiau nei 1 mlrd. vartotojų, o kiekvieną mėnesį unikalius žaidimus žaidžia daugiau nei 40 mln. vaikų.
Sveikatos technologijų sprendimas PIOAS
„PIOAS" kūrėjų komanda atsižvelgė į šių metų pradžios medikų bendruomenėje nuskambėjusius iššūkius – kaip tinkamai stebėti COVID-19 sergančius pacientus namuose taip sumažinant lovų užimtumą ir pacientų skaičių ligoninėse. Kaune ir Vilniuje veikianti medikų bei inžinierių komanda tam sukūrė medicininį prietaisą.
Naudodamasis „PIAOS" įrenginiu, pacientas pats atlieka iškvėpto oro matavimą naudodamas prietaisą samuose. Gautas rezultatas atvaizduojamas telefono programėlėje bei išsiunčiamas į e-sveikatos sistemą. Tai palengvina nuotolinį bendravimą su gydytoju ir leidžia užtikrinti saugesnę aplinką pacientui sveikti. „PIAOS" prietaisas taip pat gali būti taikomas gydant itin paplitusį plaučių vėžį.
Biotechnologinių sprendimų inovatoriai AMBER CHARGE
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda susibūrė tam, kad elektroporacijos metodas taptų standartiniu gydymo metodu medicinoje. Elektroporacija vadinamas metodas, kuris be jokių šalutinių poveikių leidžiantis reikšmingai padidinti biologinių ląstelių membranų pralaidumą.
„Amber Charge" – pirmieji, kurie sukūrė pirmąją elektrinių impulsų generavimo sistemą, galinčią vykdyti selektyvią elektroporaciją. Todėl nuo šiol bus galima dešimtis ar net šimtus kartų padidinti vaistų efektyvumą.
Medicininius sprendimus kurianti dHealthIQ komanda
Individualizuotos sveikatos inovacijos įgauna pagreitį – jų poreikį ypač paskatino pandeminė aplinka. Skaitmeninės terapijos bendrovė daugiausia dėmesio skiria inovatyvių technologijų naudojimui kuriant interaktyvius duomenimis pagrįstus sveikatos priežiūros sprendimus tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Derindami profesionalias medicinos žinias ir dirbtinio intelekto technologijas, „dHealthIQ" terapijose naudojami medicininiai, gyvenimo būdo ir elgsenos duomenys, kad šie padėtų gydymo procese.
Įspėjimai ir rekomendacijos, parengtos analizuojant asmens sveikatos duomenų modelius, padeda įspėti pacientus ir gydytojus apie sveikatos pokyčius. Pagrindinis „dHealthIQ" tikslas – sudaryti sąlygas asmeninei terapijai, kad sveikatos priežiūra būtų geresnė, saugesnė ir prieinamesnė.
Tvaresnės energijos sprendimus kuriantis LIGHTMIRROR startuolis
Architektūros technologijų startuolis, „Scale-up Champions" giliųjų technologijų inovacijų bendruomenės narys, „Lightmirror" veikia KTU Startup Space. Startuolio komanda kuria sprendimus, kaip miesto erdvėse integruoti šviesą atspindinčias pastatų plokštes.
„Atspindintys paviršiai, įrengti ant stogų kraštų, gali nukreipti saulės šviesą į šalia esančio pastato langus. Saulės šviesa tampa suvaldoma, kontroliuojama, o tai suteikia daug naudos: nemokami saulės energijos ištekliai apšildymui, natūrali šviesa", – sako startuolio bendrasavininkis Dimitri Ionescu.
Biotechnologinių sprendimų kūrėjai SYNHET
Organinių molekulių sintezė vis plačiau naudojama biologiniams tyrimams. Su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais bendradarbiaujanti „Synhet" komanda kuria tokias molekules gyvybės mokslų laboratorijoms, produktų vystytojams ir įmonėms Europos Sąjungoje (ES), Didžiojoje Britanijoje bei Šveicarijoje.
„Bandome pakeisti nusistovėjusią praktiką, kad molekulės yra sintezuojamos tik laboratorijose. Siekiame padaryti platformą, kurioje robotai darytų molekules, o jas būtų galima valdyti esant bet kur pasaulyje", – sako „Synhet" vadovas Liudas Šlepikas.