Pirmoje linijoje prie vandens telkinių esantis gyvenamasis nekilnojamasis turtas (NT) yra vertybė visame pasaulyje. Tarptautinė NT konsultacijų agentūra „Knight Frank“ kasmet sudaro pasaulinius tokio būsto vertės premijos reitingus ir fiksuoja, jog pakrantėje esančio būsto vertė vidutiniškai yra 48 proc. didesnė nei panašaus turto, esančio atokiau nuo vandens telkinių.
Augantis gyventojų noras įsikurti greta vandens yra globali ir vis dar auganti tendencija, kuriai esminį postūmį davė karantino periodas. „Knight Frank“ duomenimis, pats geidžiamiausias būstas yra greta paplūdimio arba uosto – jo vertė palyginti su kitu NT gali būti nuo 70 proc. didesnė, būstas ant upės kranto pasižymi mažesne, tačiau tikrai solidžia, vertės premija, siekiančia apie 30 proc.
„Na, pagal jokius parametrus negalime lygintis su Sidnėjumi, kuris minėtame indekse užima pirmą vietą, bet lietuvių noras turėti NT kuo arčiau vandens tikrai nėra mažesnis – ir ne vien užmiesčio sodybas, bet ir butą mieste, – šypsosi Robertas Žulpa, NT vystymo bendrovės „Galio Group“ Plėtros ir analizės vadovas. – Tiesą sakant, tai praktiška užgaida. Įvairios studijos ir tyrimai rodo, jog istoriškai visose šalyse vandens telkiniai turi teigiamą įtaką NT kainai bei ilgalaikei vertei ir Vilnius nėra išimtis. Ribotumas, gyvenimo prie vandens žavesys ir galimybė gauti didelės finansinės naudos lemia tai, jog NT prie vandens yra patraukli investicinė priemonė, o tai taip pat turi teigiamos įtakos ir gyvenimo būdui“.
Vilniaus miesto teritorijoje galima suskaičiuoti kelias dešimtis didesnių ar mažesnių vandens telkinių, o didžiausias ir ilgiausias vandens telkinys sostinėje yra Neries upė, kuri Vilniaus teritorijoje vingiuoja daugiau nei 47 km ir teka pro patį Vilniaus centrą.
Remiantis „Oficialios statistikos portalo“ duomenimis, Vilniaus mieste 2023 m. pabaigoje iš viso buvo apie 312 tūkst. būstų. „Galio Group“ skaičiavimais, Neries pakrantės pirmoje linijoje pastatytuose gyvenamosios ar kitos paskirties pastatuose esančių būstų skaičius siekia apie 3,3 tūkst. ir tai sudaro vos apie 1 proc. viso Vilniaus būsto fondo.
„Per paskutinį dešimtmetį greta Neries buvo pastatyti bent devyni nauji daugiabučių projektai, kuriuose buvo įrengta apie 700 butų, o vertinant ateities perspektyvas ir dar popieriuje esančius projektus, rinką artimesnėje ar tolimesnėje perspektyvoje papildys dar apie 2 tūkst. butų prie Neries ir tokio NT dalį bendrame Vilniaus būsto fonde padidins iki 1,6 proc. Taigi, pasiūla liks itin ribota, ypač įvertinus, jog naujos NT plėtros galimybės prie Neries nuosekliai mažėja“, – kalba R. Žulpa.
Pasak jo, ribota pasiūla lemia, jog ant upės esantis būstas yra brangesnis. Net pačiuose projektuose, pastatytuose greta vandens, butai su tiesioginiu vaizdu į upę pastarąjį dešimtmetį buvo 8-20 proc. brangesni už būstus, kurie vaizdo neturėjo, be to, šis kainų skirtumas palaipsniui didėja.
„Nepaisant didesnės kainos, butai su vaizdu į upę nuperkami greičiau – tai stebime ir „Galio Group“ projekte „ReVingis“, kuriame vienas etapas jau pastatytas ir išparduotas, o antrojo statybos jau persiritusios į antrą pusę. Praktiškai didžiosios daugumos klientų vienas pirmųjų klausimų būna, ar iš jų nusižiūrėto buto matysis upė. Taip buvo ir jau pastatytame pirmajame „ReVingio“ etape, šią tendenciją stebime ir dabar statomame antrajame etape. Tai patvirtina, jog vos kelis procentus nuo viso sostinės būsto fondo sudarantis NT, ypač su vaizdu į Nerį, yra geidžiamas turtas ir tuo pačiu patraukli investicija su vertės augimo perspektyva“, – pasakoja R. Žulpa, pridurdamas, jog greta vandens NT plėtotojai renkasi statyti aukštesnės klasės projektus, išsiskiriančius ir aukštesne kokybe, ir architektūriniu savitumu, kas taip pat leidžia prognozuoti gerą likvidumą ilgalaikėje perspektyvoje.