Kava su tiksliukais: Lietuvos mokslininkai bando paaiškinti mokinių pasiekimų skirtumus

Paskutinėje laidų ciklo „Kava su tiksliukais“ laidoje – studentams ir moksleiviams itin aktuali tema. Kauno technologijos universiteto mokslininkų komanda dirba prie projekto „Akademinių pasiekimų netolygumai į asmenį ir į kintamąjį orientuotu požiūriu: mokymosi analitikos įrankio NO-GAP prototipas“. Projektu siekiama peržvelgti socialinį teisingumą švietime, atsižvelgiant į duomenis, rodančius, kad skirtingos socialinės padėties šeimose augančių mokinių pasiekimai skiriasi, ir pasiūlyti sprendimus.

„Šiuo metu dar mažai aiškumo, kaip socialinė padėtis pavirsta į akademinių pasiekimų skirtumus. Ar tai dėl tėvų auklėjimo, skirtumų mokykloje, o, galbūt, tai nulemiama vietovės?“ – projekto keliamais klausimais dalinasi projekto vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė. Ji priduria, kad projekto įkvėpimas kilo iš anksčiau vykdytų tyrimų, parodžiusių, jog iš skirtingos socialinės aplinkos atėję mokiniai save ir savo ateitį mato skirtingai. Pavyzdžiui, vaikai iš labiau pažeidžiamos socialinės aplinkos sau kelia mažesnius tikslus išsilavinimui, profesiniams pasiekimams ar socialiniai padėčiai.

Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius pasakoja, kad projektas yra orientuotas į praktinius sprendimus. Vienas jų – mokinių pasiekimų analitinių įrankių sukūrimas.

„Lietuvoje nuolat vykdomi mokinių pasiekimų patikrinimai ketvirtoje, šeštoje ir aštuntoje klasėse, o viskas užsibaigia brandos egzaminais – tai leidžia mums sekti rezultatų kitimą. Kartu renkami ir duomenys apie mokinių socioekonominę padėtį, o šalia galime stebėti ir kitus kintamuosius, galinčius paaiškinti pasiekimų svyravimus. Šiuos duomenis norėjome įveiklinti ir parodyti įrodymais grįsto švietimo galimybes,“ – sako jis.

Vietoje apklausų, kur tiriama nedidelė imtis, mokslininkų projektas siekia naudoti populiacinius duomenis – taip bus užtikrinamas analizės tikslumas, o tirti bus galima ne tik šalies, bet ir savivaldybės, mokyklos ar netgi klasės lygiu.

Mokslininkai jau turi keletą pjūvių, kuriais pasidalino su laidos žiūrovais. Komandos tyrimai parodė, kad nors didžioji dalis pasiekimų skiriasi dėl individualių mokinių savybių, net 15 proc. skirtumų pasireiškia dėl pačių mokyklų specifiškumo. Taip pat pastebėta, kad didžioji dalis pasiekimų skirtumų tarp mokyklų sietini su socioekonomine situacija – kuo mažiau palanki mokinių aplinka, tuo jų pasiekimai prastesni ir atvirkščiai.

Mokslo darbuotoja dr. Berita Simonaitienė pasakoja, kad pusė projekto komandos narių – jauni mokslininkai. Į švietimo situaciją plačiai žiūrinti komanda siekia ne išreitinguoti mokyklas pagal pasiekimus, o pažvelgti į smulkesnius niuansus, rasti pasiekimus lemiančius veiksnius, ir pasiūlyti atitinkamus mokymo sprendimus, kur situacija prastesnė. Aštuonių žmonių tarpdisciplininių mokslininkų komanda projektą vykdys trejus metus.