Kavos architektai“: Augančios išlaidos verčia svarstyti apie uždarymą

Klaipėdoje dvi kavines turinčių „Kavos architektų“ šeimininkas Vytautas Alšauskas vaišina geros kavos mėgėjus jau dešimtį metų. Jo žodžiais, kavines sukūrė iš meilės, o dabar iš meilės yra priverstas galvoti apie jų uždarymą. „Kavos architektai“ įkūrėjas, sako, kad dabartinė mokestinė našta smulkiems verslams tampa nebepakeliama. Jis pasakoja apie išaugusias mokesčių prievoles, nuomos bei energetinių išlaidų didėjimą. Per pastaruosius metus mokesčiai jo kavinių verslui išaugo tris su puse karto, o kainų didinimas yra ribotas dėl augančio vartotojų nepasitenkinimo.

„Kai pradėjome veiklą dar prie lito, mokesčiai buvo ženkliai mažesni, tačiau pastaraisiais metais augimas pasiekė absurdiškas aukštumas. Mūsų kavinių pelnas neatitinka išlaidų ir mokesčių tempų. Mokame apie 60 tūkstančių eurų mokesčių kasmet, tačiau negalime padidinti kainų tiek, kad tai kompensuotų. Nuo kiekvieno dešimties gautų eurų, daugiau nei du iškart pasiima valstybė. O tau liekanti dalis turi padengti visus likusius kaštus, kurie nevaldomai auga „ – aiškina Alšauskas.

Alšausko teigimu, esant dabartiniam ekonomikos klimatui, verslininkams liko vis mažiau galimybių prisitaikyti. Didelė mokestinė našta ir augančios kainos verčia mažinti darbuotojų skaičių arba netgi visai užverti duris.

Vytautas Alšauskas

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad klientai jau nebegali sau leisti tokių išlaidų, kokias anksčiau praleisdavo kavinėse. „Lietuva juda link to, kad vartotojai savo laiką leidžia namuose, valgo virtuvėse, o kavinės tampa per brangia alternatyva“, – sako jis.

Huracan Coffee“: Begalinis mokesčių kėlimas naikina verslus

Vytautas Kratulis, „Huracan Coffee“ tinklo savininkas, sako, kad augantys mokesčiai ir biurokratinės kliūtys naikina ne tik kavinių sektorių, bet ir kitus verslus, priklausomus nuo rankų darbo.

„Visi mes suprantame, kad mokesčius reikia mokėti. Bet kai įmonės, kurios stengiasi dirbti skaidriai, yra spaudžiamos dar labiau, o tie, kurie veikia šešėlyje, lieka be dėmesio, kyla klausimas, ar tikrai tai yra teisinga“, – sako Kratulis.

„Mes nusprendėme atsisakyti grynųjų pinigų, siekdami paremti valdžios iniciatyvą kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau realybė tokia, kad nesulaukėme jokios paskatos ar paramos. Biudžete trūksta pinigų, o vietoje to, kad spręstų problemą iš esmės, valdžia renkasi lengviausią kelią – didina mokesčius tiems, kurie jau ir taip juos moka,“ – aiškina Kratulis.

Mokesčių keistenybės: kliūtys verslui augti

Kratulis taip pat kritikuoja tam tikras biurokratines kliūtis, kurios, pasak jo, neleidžia smulkiems verslams augti. „Yra daugybė absurdiškų reikalavimų, kurie trukdo smulkiam verslui. Pavyzdžiui, turintys kortelių skaitytuvą prie telefono prekeiviai turi papildomai įsigyti kasos aparatą, o dirbantys su grynaisiais – ne. Darbo ir poilsio režimai skirtingoms įmonėms yra taikomi skirtingai – mažosioms bendrijoms taikomos išimtys, o uždarosioms akcinėms bendrovėms – griežti reikalavimai,“ – vardina verslininkas.

Technologijos prieš rankų darbą

Tiek Alšauskas, tiek Kratulis sutaria, kad vienintelis kelias išgyventi dabartinėje aplinkoje – tai investicijos į technologijas, kurios leistų sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus. „Visos investicijos dabar krypsta į technologijas, o ne į žmogiškąjį darbą. Žmonių samdymas tapo per brangus, ir mes tai jaučiame kasdien. Šioje srityje mes tiesiog nebepelningi,“ – pabrėžia Kratulis.

Alšauskas pritaria, sakydamas, kad „Rankų darbo reikalaujantys verslai yra nurašyti kaip beviltiški. Mes esame priversti pratintis prie minties, kad kavinių kultūra gali tapti retenybe – žmonės valgys namuose, o pirks ne iš kavinių, bet iš prekybos centrų.“

Kavinės kviečia streikui

Siekdami atkreipti dėmesį į šias problemas, kavinių ir restoranų sektoriaus atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos spalio 31 d. 11 valandą jungsis bendrai protesto akcijai, siekiant atkreipti valdžios dėmesį į nepakeliamų mokesčių ir biurokratinių kliūčių problemas. Verslininkai kviečia dialogui ir ragina ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų maitinimo sektoriaus išlikimą.