Tačiau labai gaila, kad yra nemažai paukščių rūšių, kurios nyksta. Vis rečiau ir rečiau juos regime, vis rečiau juos aptinkame perint ar matome migracijų metu. Yra nemažai rūšių, kurių likę tiek mažai, kad bet kuriuo momentu jie gali visiškai išnykti. Tai gali nutikti palyginti greitai, todėl žmonija privalo daryti viską, kad taip neatsitiktų. Mokslininkai ir gamtosaugininkai deda visas pastangas, kad išsiaiškintų paukščių nykimo priežastis.
Tad kodėl nyksta paukščiai? Tai priklauso nuo to, kur jie gyvena, kur peri, kuo minta, kur skrenda žiemoti. Yra daugybė priežasčių, kurių kaltininkas yra žmogus, tačiau šalia to egzistuoja ir natūralios, gyvūnijos evoliucijos nulemtos nykymo priežastys, kurias žmogaus veikla nebent tik paspartina. Dažnai girdime, kokią įtaką gyvajai gamtai kelia klimato kaita. Klimato šiltėjimo ar atšalimo laikotarpių Žemės istorijoje buvo daugybė ir jas nulemdavo įvairiausios priežastys. Šiuo laikotarpiu, šiltėjant klimatui mūsų krašte ima nykti šiaurinių platumų paukščiai: įvairios šiaurinėse tundrose gyvenančios tilvikų rūšys, antys, žąsys, tačiau šalia to plinta piečiau gyvenantys paukščiai, kuriems pas mus darosi tinkamos sąlygos gyventi. Dar prieš keletą dešimtmečių didžiausia sencacija buvo pamatyti didyjį baltąjį garnį, bitininką, didįjį kormoraną, o šiuo metu šios rūšys jau gausiai peri mūsų šalyje
Tačiau viena iš svarbiausių sparnuočių nykimo priežasčių yra jiems gyventi tinkamų vietų sunaikinimas. Žmonės dažnai taip pakeičia aplinką, kad ji tampa mažai tinkama arba visiškai netinkama paukščiams gyventi. Nusausinus pelkes, namus praranda ten gyvenę pelkių ir šlapių vietų paukščiai. Iškirtus miškus, namų netenka miškuose gyvenantys sparnuočiai. Net nupjovus tik pavienius miško medžius, kurie yra seni, turi išpuvusius, drevėtus kamienus, sunaikinami uoksinių (drevėse, uoksuose perinčių) sparnuočių namai. Iškirtus krūmynus, suarus natūralias pievas, savo namus praranda šiose vietose gyvenantys paukšteliai.
Paukščiai labai kenčia ir dėl to, kad žemės ūkyje pernelyg daug naudojama įvairių chemikalų. Dažniausiai žemdirbiai laukus ir sodus purškia pesticidais. Tai cheminės medžiagos, kurios naikina kenkėjus, piktžoles ir ligų sukėlėjus. Kartais chemikalai naudojami net miškuose. Prisilesę tokiomis medžiagomis apipurkštų vabzdžių ar jų vikšrų, augalų, paukščiai apsinuodija. Labai apmaudu, kad kai kuriuose kraštuose paukščiai iki šiol masiškai medžiojami ir įvairiai gaudomi. Taip daroma ne kažkur Afrikoje, kur yra daug badaujančių žmonių, bet Europoje: Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Maltoje ir kituose Pietų Europos kraštuose. Ten masiškai medžiojami smulkieji paukščiai – kregždės, kielės, lakštingalos, kikiliai, vieversiai, strazdai ir kiti miškų bei laukų giesmininkai. Kasmet medžiojant nužudoma šimtai milijonų paukščių! Liūdniausia, kad tai daroma ne dėl maisto stokos, o tiktai dėl pramogos. Tik vargu ar tokį žiaurų elgesį galima vadinti pramoga.
Daug paukščių žūva atsitrenkę į elektros perdavimo linijų laidus. Juk šie laidai tarsi tankus voratinklis apraizgę visą Europą. Stambesnius paukščius neretai nutrenkia elektros srovė, kai jie bando atsitūpti ant elektros perdavimo linijų stulpų. Paukščiams pavojingos ir vėjo jėgainės, kurių vis daugiau statoma visame pasaulyje. Ilgi šių jėgainių sparnai besisukdami taip pat numuša daug sparnuočių. Nemažai paukščių žūva atsitrenkę į langų ir vitrinų stiklus. Net ir aukšti statiniai (kaminai, bokštai, aukšti pastatai), ypač kai jie pastatyti paukščių migracijos keliuose, taip pat gali būti svarbi paukščių žūties priežastis. Jeigu tokie statiniai naktį neapšviečiami, skrisdami paukščiai į juos atsitrenkia ir užsimuša. Daugybė sparnuočių žūva keliuose, kai susiduria su didžiuliu greičiu važiuojančiais automobiliais.
Jūriniams paukščiams mirtiną pavojų kelia į vandenį ištekėjusi nafta, kuri pasklinda vandens paviršiuje. Paukščiams pražūtingos ir į aplinką išmetamos atliekos: įvairūs siūlai, virvelės, žvejybiniai valai, tinklai, plonos vielos ir kiti panašūs daiktai. Padangių skrajūnai gali į juos įsipainioti ir žūti.
Sparnuočių nykimo priežasčių yra ir daugiau, bet jų galima išvengti. Kad paukščių žūtų mažiau, kartais reikia visai nedaug – tik būti tvarkingesniems, pareigingesniems ir visada prisiminti, jog pasaulyje gyvename ne vieni. Jei mūsų laukuose, miškuose, miestuose gyvens kuo daugiau paukščių ir suoks savo giesmeles, tai ir mums gyventi bus smagiau ir mieliau.
Jei domina paukčiai, norite juos pamatyti ir sužinoti daugiau informacijos, užsukite į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Muziejaus ekspozicijų salėse eksponuojami paukščiai, kurie aptinkami visuose pasaulio žemynuose. Ekskursijas vedantys gidai, edukacines programas paruošę edukatoriai patenkindami jūsų norus, įrodys, kad paukščių pasaulis yra įdomus, nuostabus ir būtina juos išsaugoti ateinančioms kartoms.