Prasti matematikos valstybinio egzamino rezultatai yra keliasluoksnė problema, apimanti tiek ugdymo sistemą, tiek pačių moksleivių motyvaciją ir mokymosi būdus, tiek nepakankamai individualų dėmesį skirtingo žinių lygio mokiniams. Problema yra giluminė ir besikartojanti. Pakalbinome pirmakursiams matematiką dėstantį ISM universiteto lektorių Marių Kušlį ir vyr. lektorę Kristiną Aldošiną. Jie pateikė savo nuomonę, kodėl susiklostė tokia padėtis ir ką reikėtų daryti, kad ji nepasikartotų ateityje.
Trūksta individualaus požiūrio
Viena pagrindinių problemų, kurią nurodo abu dėstytojai, yra ta, kad mokyklose nesudaromos sąlygos dėstyti dalyką skirtingų gabumų moksleiviams: „Esant dabartiniam matematikos dėstymo būdui, mokyklose nėra galimybės atskirai išdėstyti kursą stipresniems ir silpnesniems moksleiviams. Dėl to stipresnieji neturi galimybės tobulėti, o silpnesnieji nespėja per pamokas visko suprasti. Taip formuojasi spragos“, – pasakoja ISM dėstytojas Marius Kušlys.
Jam pritaria vyr. lektorė Kristina Aldošina: „Mokyklose nėra sudaryta sąlygų išdėstyti dalyką skirtingo lygio moksleiviams, todėl nesukuriama papildomų verčių. Silpnesnieji pamokų metu nespėja įsisavinti visos medžiagos, tad atsiranda daug spragų.“ ISM vyr. lektorė Kristina Aldošina taip pat išskiria individualaus mokymosi svarbą ir pabrėžia, kad dažnas, net ir turėdamas pakankamai motyvacijos, tiesiog nežino, kaip jam pasiekti gerų rezultatų. Regis, mokosi taip, kaip draugai, tačiau negali pasigirti pasiekimais.
Spragos
Jei moksleiviai per pamokas nespėja įsisąmoninti informacijos ir neskiria papildomo laiko dėstomai temai suvokti iki galo, atsiveria spragos. Jos neleidžia efektyviai mokytis toliau ir stabdo tobulėjimą matematikos srityje. „Dirbdama su pirmakursiais – vakarykščiais dvyliktokais – aš matau, kad beveik visada prastų rezultatų priežastis yra sąmoningas besimokančiojo leidimas spragoms kauptis. O mokymosi spragos yra tarsi kraujo užkrėtimas: su laiku padaro vis daugiau žalos ir savaime neišnyksta. Kažkodėl dalis dabartinio jaunimo nenori dėti pastangų, kad pašalintų spragas, ir akimirksniu pasiduoda: jei kartą žvilgtelėjus į medžiagą kažkas neaišku, viskas, „matematika ne man“. Kas baisiausia, jie neieško pagalbos net raginami, vengia klausinėti, aiškintis ir naiviai tikisi, kad žinios kažkaip atsiras galvoje ir egzaminas bus išlaikytas“, – patirtimi dalijasi ISM dėstytoja vyr. lektorė Kristina Aldošina.
Nėra grėsmės, kad neišlaikys
Kaip teigia ISM lektorius Marius Kušlys, ugdymo sistemos problema ta, kad moksleiviai nejaučia galintys neišlaikyti egzamino. Tam puikiai pasitarnauja dešimtosios klasės egzaminai. „Mokinys, neišlaikęs dešimtosios klasės (PUPP) egzamino, be pasekmių gali mokytis toliau. Iš tiesų dešimtoje klasėje neįveiktas žinių testas rodo, kad mokinys dar nėra pasirengęs įsisavinti 11 klasės kurso, todėl nereikėtų stebėtis, kai neišlaikomas 12 klasės egzaminas“, – aiškina dėstytojas. Anot Mariaus Kušlio, reikalingi reguliarūs žinių patikrinimai, kurie atskleistų ir patiems mokiniams, ir mokytojams, kas sunkiai sekasi. Neišlaikytas egzaminas turi turėti labai aiškias pasekmes.
Neišgrynintas asmeninis mokymosi stiliaus
Dažna moksleivių klaida – neskirti laiko savo mokymosi stiliui atrasti. Kiekvienas turėtų išsiaiškinti, kada ir kokiu būdu jiems asmeniškai geriausia įsisavinti informaciją, kaip lengviausia įsiminti ir kt. Pasak vyr. lektorės Kristinos Aldošinos, moksleiviams būtina rasti veiksmingiausią mokymosi būdą. „Taip, tai pareikalautų papildomų pastangų: namuose tektų restruktūrizuoti mokomąją medžiagą pagal savo mokymosi stilių, bet, turint tikslą pasiekti puikių rezultatų, tai tikrai atsipirktų. Suformuoti geri mokymosi įgūdžiai praverstų studijuojant“, – tikina dėstytoja ir priduria, jog labai svarbu moksleiviams sau prisipažinti, kad yra spragų, ir drąsiai prašyti klasės draugų, mokytojų, tėvų pagalbos. Nebijoti klausinėti tol, kol taps aišku, netingėti savarankiškai ieškoti medžiagos internete („YouTube“ platformoje yra gausybė matematikos pamokų).
Ugdymo sistemos bėdos
Nors didžioji dalis atsakomybės krenta ant mokinių pečių, nereikia pamirši ir pačios ugdymo sistemos netobulumų. Anot vyr. lektorės Kristinos Aldošinos, dažnai pernelyg skubama išeiti programą, temos nepakankamai susiejamos su realiu gyvenimu, stinga praktinio pritaikymo pavyzdžių, moksleiviams nesudaromos sąlygos konsultuotis po pamokų, mokytojai apkraunami papildomais darbais, jie negali individualizuoti mokymo, nes nesulaukia pakankamai pagalbos.
Sprendimo būdai
Pirmakursius matematikos ISM universitete mokantis Marius Kušlys kaip vieną iš analizuojamos problemos sprendimo būdų nurodo mokymąsi pogrupiuose: „Matematiką dėstydami pogrupiuose, per pusę sumažintume grupės dydį ir sudarytume mokytojui sąlygas kiekvienam mokiniui skirti daugiau dėmesio. Be to, verta svarstyti apie papildomas valandas silpniems mokiniams, kad padėtume įveikti kylančius iššūkius ir neleistume atsirasti žinių spragoms. Pavyzdžiui, universitete sudarome atskirą išplėstinės matematikos grupę, kurioje mokosi silpnai matematikos VBE išlaikę studentai. Šiam kursui yra skirta daugiau kontaktinių valandų, todėl tą pačią medžiagą nagrinėjame neskubėdami, kartojame, kol viską įsisaviname. Be to, pastebėjome, kad silpnesni studentai dirbdami tokioje grupėje nejaučia diskomforto užduodami klausimus.“
Reaguodamas į sisteminę valstybinio matematikos egzamino neišlaikymo problemą, ISM universitetas siūlo išeitį abiturientams, kurie neišlaikė matematikos egzamino ir jų konkursinis balas susidarė mažiau nei 5,4. ISM universiteto bakalauro studijų pardavimo vadovė Aistė Karoblė sako, kad labai apmaudu, kai dėl sisteminių švietimo sistemos bėdų ties matematika suklupę talentingi moksleiviai negali tęsti mokslų norimoje aukštojoje mokykloje: „ISM universitete matematikos valstybinio egzamino neišlaikiusiems moksleiviams bus suteikta galimybė pirmus metus mokytis laisvojo klausytojo statusu ir per tą laiką ruoštis minėtą egzaminą perlaikyti.
Norintieji pasinaudoti tokia galimybe kviečiami registruotis čia.