Žinoma įstatymas numato tam tikras išimtis. Iš karto į teismą gali kreiptis dėl ginčo sprendimo asmenys, kurie yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Čia svarbu pažymėti, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, vien tai, kad buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nėra laikoma smurtu artimoje aplinkoje (nes orderis yra prevencinė priemonė). Kita išimtis, - kai teisme jau yra nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba asmuo turi pažymą apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad mediacija yra ginčų sprendimo būdas. Jeigu tarp asmenų ginčo nėra, nėra būtina ir mediacija. Tokiu atveju asmenų santykius galima sureguliuoti taikos sutartimi, o susitarti asmenys gali tikrai dėl daug ko. Pavyzdžiui: nutraukti santuoką bendru sutarimu ir susitarti dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų, pakeisti (padidinti ar sumažinti) nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, pakeisti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ar bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, ir kt. Jeigu tokiais klausimais šalys sutaria tarpusavyje, galima parengti taikos sutartį, ją pasirašyti bei pateikti patvirtinti teismui. Tokiu atveju nėra reikalinga mediacija. Tačiau jeigu susitarimo nepavyksta surasti patiems asmenims ir kažkuriuo klausimu kyla ginčas, jį gali padėti išspręsti mediacijos procesas.
Lietuvoje galima pasinaudoti nemokama mediacija, ją suteikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės lėšomis apmokama mediacija gali vykti iki 8 valandų (kiekvienas asmuo gali pasinaudoti 4 val., todėl bendras valandų skaičius yra tikrai nemažas). Privalomąją mediaciją gali inicijuoti viena iš ginčo šalių pateikiant prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai arba šalys bendru sutarimu gali pateikti bendrą prašymą. Teikiant bendrą prašymą tuo pačiu galima išsirinkti norimą mediatroių iš viešai skelbiamo Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, tačiau tai nėra būtina. Tuomet mediatorių parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesas yra įmanomas tik abiem ginčo pusėms (šalims) sutikus spręsti ginčą taikiai. Dažniausiai dėl privalomos mediacijos kreipiasi tik viena ginčo pusė, tuomet būtina gauti kitos pusės sutikimą dalyvauti mediacijoje. Tarnyba gavusi ginčo šalies prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, per 3 darbo dienas išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą. Jeigu per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nebus gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, bus laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Jeigu sutikimas gaunamas – tuomet Tarnyba priima sprendimą skirti mediatorių ir šis sprendimas išsiunčiamas tiek ginčo šalims, tiek jau paskirtam mediatoriui. Tuomet jau paskirtas mediatorius susisiekia su ginčo šalimis ir derina susitikimo (mediacijos) datą ir laiką. Pažymėtina, kad mediacijos procesas gali vykti ir nuotoliniu būdu, ir ne lietuvių kalba.
Mediacijos procesas gali baigtis dviem būdais: ginčo šalys susitaria arbe nesusitaria. Jeigu šalys susitaria yra parengiama taikos sutartis (ją gali parengti ir mediatorius, tačiau tą daro ne visi mediatoriai, arba ginčo šalių pasirinktas advokatas) ir perduodama teismui tvirtinimui. Jeigu šalys vis dėl to nesusitaria, tuomet mediatorius išduoda pažymą, jog privalomoji mediacija yra baigta nepasiekus taikaus ginčo sprendimo. Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesą galima pabaigti bet kada, tiesiog informavus apie tai mediatorių. Jeigu viena ginčo šalis mato, kad tikrai nepavyks susitarti ir yra tik tempiamas laikas, mediaciją galima nutraukti. Dėl to, kad kažkuri iš šalių savo noru pasitraukia iš mediacijos, tolimesniuose procesuose (teisme) jokių pasekmių jam tai nesukelia.
Tačiau ne retai nutinka taip, kad kita ginčo pusė, neduoda sutikimo dalyvauti mediacijoje arba tiesiog praignoruoja siunčiamą Tarnybos pranešimą. Tokiu atveju, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suėjus jau minėtam 14 dienų terminui nuo pranešimo išsiuntimo per 3 darbo dienas išduoda pažymą, kad asmuo, kuris kreipėsi su prašymu dėl privalomos mediacijos vykdymo, įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šia pažyma gali pasinaudoti tik ta ginčo šalis, kuri iniciavo mediacijos procesą. Šiam asmeniui yra suteikiama teisė kreiptis į teismą su savo reikalavimais. Jeigu kita ginčo pusė norėtų kreiptis į teismą dėl to paties ginčo išsprendimo, tai iš pradžių turės pateikti prašymą dėl privalomos mediacijos.
Neretai žmonės skeptiškai nusiteikę dėl mediacijos proceso ir nieko per daug iš jo nesitiki, žiūri kaip į formalią privalomą procedūrą. Deja, bet tikrai tokių atvejų pasitaiko ir žmonės tik sugaišta laiką, arba būna dar blogiau -susiginčija dar labiau ir kitos išeities nei ginčo sprendimas teisme, nebemato. Taip nutinka dažniausiai dėl mediatoriaus nekompetencijos, šališkumo, nenoro padėti žmonėms spręsti jų ginčus arba pačių ginčo šalių elgesio. Tuomet patarimas dažniausiai būna – nutraukti mediacijos procesą ir kreiptis į teismą. Beje, teisme taip pat galima susitarti ir išspręsti ginčą taikiai, t. y. baigti pradėtą bylą taikos sutartimi. Tai galima padaryti jau pateikus ieškinį, atsiliepimą, po pirmo teismo posėdžio ar po trečio, penkto ir pan. – bet kurioje teismo proceso stadijoje kilusį teisminį ginčą galima užbaigti taikos sutartimi.
Vertėtų prisiminti išmintingą posakį: Bloga taika yra geriau nei geras karas.
Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 609 323 48
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/