„Regionai tampa vis patrauklesni turistams ir investuotojams, modernėja ir gražėja – prie to prisideda ir ES investicijos. Vis dėl to tarp šalies miestų ir miestelių pastebimi ryškūs ekonominiai ir socialiniai skirtumai, kuriuos panaikinti vien investicijomis nepavyks – būtinas vietos žmonių įsitraukimas, siekis tobulėti, verslo aktyvumas ir noras dirbti efektyviai bei naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Svarbu kurti tai, kas aktualu šiandien ir pritraukia naujas investicijas“, – pastebi Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
Apie ryškią ekonominę atskirtį tarp regionų byloja neseniai paskelbtas Lietuvos savivaldybių indeksas, atskleidžiantis, kurie regionai pritraukia daugiausiai investicijų, kur įsikūręs aktyviausias verslas, yra mažiau bedarbių, socialinių pašalpų gavėjų.
Tyrimo duomenimis, didžiausi skirtumai pastebimi tarp mažųjų šalies savivaldybių. Pavyzdžiui, Tauragės rajonas (65,1 balo) pritraukęs užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, o Ignalina (11,6) pirmauja pagal nedarbą, mažėjančias investicijas.
Aukščiausias vietas mažųjų savivaldybių reitinge užima Kauno rajonas (86), Klaipėdos rajonas (84,3) ir Druskininkai (75,9) – šios savivaldybės išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus, pasižymi verslo aktyvumu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytas indeksas rodo, kad tarp didžiųjų savivaldybių geriausia ekonominė situacija yra Vilniuje (67,9), Klaipėdoje (62), Šiauliuose (54,9) ir Kaune (44,7).
Investicijos orientuojamos į mažesnius regionus
Regionuose įsikūrusios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kviečiamos investuoti į modernių technologijų diegimą produktų gamyboje ar paslaugų teikime, pasinaudojant Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos investicijų priemone „Regio Invest LT+“.
Projektai galės būti įgyvendinami visuose regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybių teritorijas.
„Tikimės, kad ši priemonė paskatins įmonių investicijas į inovatyvią gamybą ir inovatyvias paslaugas. Tai turėtų padėti augti įmonėms ir jų produktyvumui, o Lietuvos regionams – sparčiau vystytis bei stiprėti ekonomiškai“, – sako R. Armonienė.
Pagal priemonę „Regio Invest LT+“ finansuojamos veiklos – moderniųjų technologijų diegimas gamybos ar paslaugų sektoriuose. Finansavimas bus skiriamas naujų gamybos technologinių linijų įsigijimui ir įdiegimui, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimui, įmonės vidinių inžinerinių tinklų, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, įrengimui, modernių ir efektyvių technologijų diegimui paslaugų sektoriuose.
Įmonės kviečiamos pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Regio Invest LT+“ teikti paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) iki 2017 m. kovo 10 d. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 1 500 000 Eur. Finansavimo intensyvumas svyruoja nuo 45 iki 35 proc., priklausomai nuo įmonės dydžio. Šiuo kvietimu numatyta paskirstyti finansavimo suma – iki 19 172 612 Eur. Pusę šių lėšų, t. y. iki 9 586 306 Eur, numatoma skirti gamybos įmonėms, o kitą pusę, taip pat 9 586 306 Eur, skirti paslaugų teikimo įmonėms.
Iš viso pagal ES priemonę „Regio Invest LT+“ 2014–2020 m. numatyta investuoti 86,9 mln. Eur.
Daugiau informacijos apie priemonę „Regio Invest LT+“ ir paskelbtą kvietimą galima rasti Ūkio ministerijos (www.ukmin.lt), ES investicijų (www.esinvesticijos.lt) arba LVPA (www.lvpa.lt) svetainėse.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_73143790