„Daugybė lietuvių perka jiems visai nereikalingus daiktus, kurių niekada taip ir nepanaudoja, tačiau įsigydami vieną ar kitą prekę pirkėjai išgyvena žaliųjų vertybių konfliktą, kai tenka apsispręsti – įsigyti aplinkai draugišką, ar mažiau tvarią produkto alternatyvą. Tuo tarpu ilgalaikę tvaraus vartojimo elgseną lemia žinojimas, kad kiekvieno iš mūsų, kaip vartotojo, veiksmai prisideda prie taršos ir palieka ekologinį pėdsaką“, – sako KTU doc. dr. asoc. prof. Dr. Aušra Rūtelionė.
Trūksta vartojimo įgūdžių
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2021-aisiais vienam Lietuvos gyventojui teko 479 kg komunalinių atliekų. Šis kiekis nėra vien produktų pakuotės: tai ir nesuvartoti maisto produktai, ir išmesti niekam nepritaikyti daiktai. 2020 m. šis kiekis vienam gyventojui siekė 483 kg.
Vartotojų materializmo priežastis ir pasekmes tyrinėjanti doc. dr. Beata Šeinauskienė sako, kad egzistuoja labai didelė spraga tarp požiūrio į tvarų vartojimą ir elgsenos.
„Įsisąmoninti, kad esi išlaidūnas, kurio materialistiniai troškimai daro žalą aplinkai, toli gražu nėra malonu. Ir tik susidūręs su besaikio vartojimo padarytos žalos aplinkai pasekmėmis, žmogus pradeda suvokti asmeninį indėlį. O apie besaikio vartojimo žalą žinome per mažai“, – mokslininkė akcentuoja pavyzdžių trūkumą šiandieniame vartotojiškumą skatinančiame fone.
Vartojimą galima valdyti
Pasak prof. Rositos Lekavičienės, vartotojai, kurių emocinis intelektas aukštas, geba atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas, kad nepasiduotų kompulsyviam pirkimui.
„Netgi stresą keliančiose situacijose galima išlikti ramiam, neprarasti pusiausvyros ir nepasiduoti vartojimo dirgikliams. Labiau pažeidžiami ir emociškiau reaguoja materialistai, taip pat turintys žemesnį emocinį intelektą žmonės. Emociškai subrendę vartotojai, susidūrę su impulsyviu noru vartoti, sugeba į situaciją pažvelgti iš šono, susikoncentruoja į asmeninio augimo galimybę ir sąmoningai atsitraukia, vadovaudamiesi principu, kad daugiau daiktų laimės neatneš, o pasaulyje yra gerokai svarbesnių dalykų už mūsų turimus daiktus“, – akcentuoja tyrėja R. Lekavičienė.
Sprendžiant besaikio vartojimo iššūkį, be galo daug lemia motyvacija, ideologija, pasaulėžiūra. Pokyčio daug lengviau siekti kartu su panašiai mąstančiais ir tų pačių tikslų siekiančiais žmonėmis. Būtent dėl to Vilnius su 12 pasaulio miestų – Dublinu, Milanu, Lahčiu, Izmiru, Lincu, Grenobliu ir kt., kviečia visus tapti klimato kaita besirūpinančių žmonių bendruomenės dalimi. Vienas galimų kelių – į savo mobilųjį telefoną atsisiųsti programėlę „Climate Campaigners“ ir dalyvauti įvairiuose iššūkiuose, pavyzdžiui, kuriam laikui atsisakyti kelionių automobiliu, pamėginti savaitę gyventi be plastiko, arba mėnesį nepirkti ilgo naudojimo prekių. Po kiekvieno įveikto iššūkio, programėlės naudotojams suteikiami taškai, kuriuos vėliau galima iškeisti į prizus.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.