Aiškesnis ir efektyvesnis koordinavimas
NŠT buvo įkurta remiantis 2017 m. priimtu Šeimos stiprinimo įstatymu, o savo veiklą pradėjo 2020 m. pabaigoje. Šiandien ši institucija aktyviai dirba, prisideda kuriant efektyvią šeimos politiką. Pasak laikinosios Tarybos pirmininkės, ši sritis Lietuvoje ilgą laiką buvo išskaidyta tarp įvairių institucijų ir veiklų, o koordinavimo stoka trukdė pasiekti reikšmingų pokyčių.
„Taryba atsirado kaip reakcija į poreikį koordinuotai stiprinti šeimą kaip visuomenės pagrindą. Esame nepriklausoma ekspertinė institucija ir kartu biudžetinė įstaiga, kuri veikia ne vykdomosios valdžios sistemoje, bet kaip patariamoji ir sprendimų priėmimui įtaką daranti organizacija. Pagrindinė mūsų misija – būti ta grandimi, kuri sujungia tiek valstybės institucijas, tiek nevyriausybinį sektorių, tiek ir visuomenę bendram šeimos gerovės kūrimui“, – pasakoja dr. L. Gvaldaitė.
Pagrindiniai NŠT veiklos prioritetai yra demografinių rodiklių stebėsena, pagalbos šeimoms stiprinimas ir šeimai palankios aplinkos kūrimas.
„Taryba siekia kryptingai analizuoti šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, nustatyti aktualias problemas bei teikti pasiūlymus, kaip jas išspręsti. Ypač daug dėmesio skiriame demografijos tendencijų analizei, paslaugų ir paramos šeimai bei tinkamos aplinkos kūrimui“, – sako NŠT laikinoji pirmininkė.
Taryba taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis: Prezidentūra, Seimu, Vyriausybe, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokslininkais, o posėdžių, diskusijų ir tyrimų metu analizuoja aktualias problemas bei formuluoja rekomendacijas valdžios institucijoms.
„Šis bendradarbiavimas atsispindi rengiant konferencijas, diskusijas bei teikiant rezoliucijas šeimos politikos klausimais. Pavyzdžiui, Taryba yra pateikusi argumentuotas rekomendacijas dėl kompleksinių paslaugų šeimoms, smurto artimoje aplinkoje prevencijos, pagalbos krizinėse situacijose bei vaikų ir paauglių emocijų ir elgesio sutrikimų. Taip pat esame inicijavę svarbius socialinių problemų tyrimus, publikavę metodinius leidinius, kaip „Pagalba besiskiriančioms šeimoms“, kuriame remiamasi tarptautine patirtimi“, – pasakoja Tarybos vadovė.
Ką pavyko nuveikti per ketverius metus?
Tarybos veikla per pirmąją kadenciją pasižymėjo reikšmingais pasiekimais. Vienas tokių – 2021 m. atlikta studija apie šeimai palankios aplinkos indekso kriterijus, leidžiančius įvertinti šeimos politikos efektyvumą. Šioje studijoje buvo apžvelgta ir išanalizuota tarptautinė patirtis, kuriant ir taikant universalius indeksus, leidžiančius kokybiškai ir kiekybiškai išmatuoti bei sulyginti skirtingų visuomenių, skirtingų šeimos politikų įtaką šeimos gerovei užtikrinti.
Tais pačiais metais NŠT pateikė išsamią Lietuvos šeimų situacijos apžvalgą, derino mokslininkų, su šeimomis dirbančių ir jas atstovaujančių organizacijų požiūrį, regionų situaciją iliustravo skirtingų rajonų savivaldybių pateiktais pavyzdžiais.
„Siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad šeimos kasdien tiesiogiai susiduria su begale skirtingo pobūdžio problemų, kurioms spręsti reikalinga kruopšti, nuosekli ir tikslinga šeimos politika, nes tik nuo visapusiško šeimų stabilumo ir gerovės priklauso visos valstybės ateitis“, – sako dr. L. Gvaldaitė.
2022 m. NŠT daugiausiai akcentavo šalies demografinę situaciją, nagrinėdama gimstamumo, mirtingumo bei migracijos aspektus, o 2023 m. parengė pranešimą apie institucijų bendradarbiavimą šeimos politikoje, analizuojant vietos ir centrinės valdžios sąveiką.
NŠT kasmet pristato metinius pranešimus, kuriuose nagrinėjamos aktualiausios šeimos politikos temos.
„Mes nesiekiame tiesiog būti stebėtojais. Mūsų tikslas – aktyviai dalyvauti formuojant politiką, pasiūlyti sprendimus ir skatinti dialogą. Mums pavyzdys yra buvusi Tarybos pirmininkė dr. Ramunė Jurkuvienė, kuri nuo pat institucijos įkūrimo pradžios skatino puoselėti dialogo ir bendradarbiavimo kultūrą ir atsakingai bei nuoširdžiai dirbo Lietuvos šeimų labui. Nors mūsų darbą plika akimi įvertinti sunku, nuomonė ir pasiūlymai, kuriuos pateikiame institucijoms, yra svarstomi, į juos atsižvelgiama priimant vaikams ir šeimoms svarbius sprendimus, teisės aktus“, – teigia dr. L Gvaldaitė.
Nauda visuomenei
NŠT nuolat stiprina ryšius su visuomene ir šeimomis. Nuolatiniai susitikimai su savivaldybių šeimos tarybomis suteikia galimybę aptarti iššūkius ir dalintis patirtimi, siekiant geriau atliepti šeimų poreikius. Taryba taip pat rengia regioninius posėdžius, kuriais siekiama stiprinti dialogą tarp valdžios institucijų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų.
„Mūsų darbas – ne tik gerinti šeimų situaciją, bet ir užtikrinti, kad visuomenė suprastų šeimos svarbą. Šeimos stiprinimas tiesiogiai veikia visos valstybės gerovę – nuo socialinės apsaugos iki ekonomikos ir gynybos. Stiprindami šeimas, galime užtikrinti, kad žmonės jaustųsi saugūs, norėtų likti Lietuvoje, kurtų čia gyvenimą, augintų vaikus“, – sako dr. L. Gvaldaitė.
Pasak jos, Tarybos veikla yra tiesiogiai susijusi su kiekvieno piliečio gerove. „Jei šeimos Lietuvoje gyvens stabiliai ir turės tinkamas sąlygas auginti vaikus, stiprės ne tik jos pačios, bet ir visuomenė bendrai. Tai tiesiogiai prisideda prie mūsų valstybės saugumo ir ateities“, – pažymi pašnekovė.
Taryba taip pat aktyviai dalyvauja diskusijose dėl būsto politikos, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo bei kitų svarbių klausimų.
„Mes matome didelius regioninius skirtumus, kurie apsunkina jaunų šeimų gyvenimą. Todėl siekiame, kad būtų sukurtos vieningos politikos priemonės, kurios apimtų užimtumą, švietimą, socialinę paramą ir regioninę plėtrą“, – teigia dr. L. Gvaldaitė.
Kas laukia toliau?
NŠT laikinoji pirmininkė pabrėžia, kad nors institucija jau pasiekė svarbių rezultatų, laukia dar daug darbų.
„Mūsų darbas neapsiriboja vien patarimais – mes norime matyti realius pokyčius. Šeimos politikos priemonės turi būti ne tik sukurtos, bet ir nuolat vertinamos, ar jos yra veiksmingos. Tai apima ir naujas iniciatyvas, kaip, pavyzdžiui, šeimai palankių darbo sąlygų skatinimas, paramos sistemų tobulinimas ar visuomenės požiūrio į šeimą ugdymas. Galbūt kai kurie skeptikai mano, kad pokyčiai šeimos politikoje yra lėti. Tačiau tikiu, kad mūsų indėlis jau dabar formuoja tvaresnę ateitį. Kiekvienas mūsų sprendimas – tai investicija į Lietuvos ateitį“, – neabejoja dr L. Gvaldaitė.
NŠT oficialiai pradės savo antrąją ketverių metų kadenciją, kai sausio 14 d. LR Seimas patvirtins naują jos sudėtį. Dabartinės Tarybos pirmininkės teigimu, naujoji komanda, kurią sudaro tiek institucijoje dirbę, tiek ir nauji nariai, jau suformuota ir pasiruošusi dirbti.
„Komandą sudarys 3 mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, 5 savivaldybių šeimų tarybų atstovai ir 7 šeimų organizacijų bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Su daugeliu jų vienaip ar kitaip esame dirbę, todėl tikimės sklandaus bendradarbiavimo ir Taryboje, nes šeimos politika yra labai plati sritis, kuriai reikalingi kompleksiniai sprendimai“, – teigia pašnekovė.
Ateityje NŠT planuoja ir toliau plėtoti bendradarbiavimo tinklą bei rengti susitikimus su savivaldybių šeimos tarybomis konkretiems iššūkiams spręsti. Artimiausiu metu, kaip pasakoja pirmininkė, Taryba ketina kartu su mokslininkais atlikti studiją ir tuo pagrindu parengti metinį pranešimą, kurio tikslas – apžvelgti jaunimo ir jaunų šeimų situaciją Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas dėl jų gyvenimo kokybės gerinimo.
„Studijos pagrindą sudarys anksčiau atliktų tyrimų apžvalga ir aktualios nacionalinės ir tarptautinės demografinės statistikos duomenų analizė bei bus pateikiamos rekomendacijas dėl konkrečių priemonių taikymo, gerinant sąlygas susilaukti vaikų jaunoms šeimoms Lietuvoje. Tikiu, kad tiek ši, tiek kitos mūsų iniciatyvos prisidės prie dar stipresnio ir nuoseklesnio šeimos politikos kūrimo“, – sako dr. L. Gvaldaitė.