Apie tikslus, prioritetus ir sparčiai augančias ambicingo trijų Baltijos šalių bei Europos megaprojekto statybos darbų apimtis – interviu su J. Vyžintu.
Gegužę tapote „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovu – kas paskatino imtis naujų iššūkių ir šių atsakingų pareigų?
Mano atėjimas buvo nuoseklus – infrastruktūros sektoriuje esu nuo pat savo karjeros pradžios, jame jaučiuosi užtikrintai. „Rail Baltica“ – išskirtinis tokio masto projektas. Prisiliesti prie jo man yra garbė, didžiuojuosi galimybe prisijungti prie didelės komandos, įgyvendinančios istorinį projektą.
Kokius iššūkius matote ateidamas vadovauti „Rail Baltica“ projektui? Kokius tikslus keliate sau?
Projektas kompleksiškas – jame dalyvauja daug susijusių šalių: Europos komisija, trijų Baltijos šalių ministerijos, jų geležinkelių valdytojai, partneriai. Vizija yra viena, – kad traukinys, važiuojantis iki 250 km/val. greičiu, jungtų Baltijos šalis su Vakarų Europa. Iššūkiai – gebėti susitarti dėl detalių, kurių yra ypatingai daug, ir valdyti tokio lygio projektą nė vienai Baltijos šaliai neturint atitinkamos patirties. Žinoma, dviračio išradinėti nereikia: projekte dirbdami su partneriais – tiek Lietuvos, tiek užsienio – mokomės, plečiame kompetencijų bazę, perimame jų praktinę patirtį ir kartu dalijamės savąja.
Mano asmeniniai tikslai koreliuoja su pagrindiniais projekto tiksliais – pastatyti europinę traukinio vėžę laiku. Mes, infrastruktūristai, mąstome projekto lygmenyje – žvelgiame į jo pradžią ir pabaigą, tikslingai judame sėkmingo įgyvendinimo link.
Intensyvėjant „Rail Baltica“ įgyvendinimui skelbta, kad „Rail Baltica“ komanda šiemet augs beveik dvigubai. Kokius tikslus keliate komandai?
Pereinant į aktyvią rangos fazę komandai reikia transformuotis, ieškoti kompromisų, priimti sprendimus ir greitai juos įgyvendinti. Dažnu atveju sprendimai turi būti kompromisiniai, aiškiai suvokiant, kad geriausio, visiems tinkančio, varianto nebus.
Kitas komandai keliamas tikslas – bendrauti su tokio dydžio apimties ir greitųjų geležinkelių infrastruktūros projektų valdymo turinčiais partneriais, klausti, būti proaktyviems.
Dar vienas aspektas, kurį akcentuoju komandai – rangovas yra mūsų partneris. Būtent konstruktyvus užsakovo ir rangovo santykis užtikrina sėkmingą projekto įgyvendinimą.
Skaičiuojama, kad projekte jau dalyvauja daugiau nei 300 partnerių. Aktyviai įsitraukusios užsienio – Italijos, Ispanijos – bendrovės. Kodėl svarbus aktyvus rinkos dalyvių įtraukimas į projektą?
Iš 300 partnerių didžioji dalis yra Lietuvoje dirbančios įmonės. Jų įsitraukimas yra esminis – užtikrina projekto įgyvendinimo stabilumą. Tuo metu užsienio partneriai perduoda gerąsias praktikas. Taigi šis kompleksas užtikrina, kad bus minimalizuota klaidų galimybė, sutaupyta laiko ir lėšų.
Šiais metais „Rail Baltica“ projekto valdymo modelis buvo pakeistas. Ar tai duos pagrindo greitesniam viso projekto įgyvendinimui?
Vienose rankose sutelkti derinimo ir projektavimo procesai iki šiol užimdavo daug laiko. Naujasis valdymo modelis suteikia daugiau autonomijos kiekvienai iš trijų Baltijos šalių, dėl to valdymo ir įgyvendinimo procesai greitėja, tampa sklandesni. Be to, rangos darbai, vykstantys skirtingose valstybėse, turi aiškią nacionalinę specifiką. Pilnas veiklų perėmimas gali trukti iki šių metų pabaigos.
Lietuva yra pirmoji jau tiesianti geležinkelio liniją. LTG vadovai yra minėję, kad vienas pagrindinių tikslų projekte – toliau didinti statybos darbų apimtis, o metų pabaigoje tikimasi būti pasiruošus vykdyti statybos darbus nuo Kauno Latvijos link kur kas didesne apimtimi. Kaip pavyks tai pasiekti?
Pirmyn judame sparčiai – sparčiausiai iš trijų Baltijos šalių. Iki šiol darbai vyko apie 30 km atkarpoje nuo Kauno link Latvijos sienos. Šiemet planuojama pasirašyti sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir statybos darbus vykdyti maždaug 70 km ilgio atkarpoje. Kitąmet sankasos darbų įrengimas turėtų plėstis dar 49 kilometrų atkarpa Panevėžio link.
Naujausios apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų teigia, jog, nutiesus naują europinį geležinkelį „Rail Baltica“, jie dažniau keliautų traukiniais. Kaip manote, kaip keisis mūsų kelionių įpročiai?
Europoje įprotis keliauti traukiniais jau susiformavęs ir yra svarbi žmogaus kasdienio gyvenimo dalis. Kai „Rail Baltica“ pajudės numatytu greičiu ir jungs strateginius miestus, mūsų įpročiai neišvengiamai keisis. Žmogus natūraliai daro tai, kas jam patogu, todėl ateityje alternatyvą rinksimės daug nesvarstydami.
Daliai visuomenės tai jau yra, o kitai daliai tvarumas, sąmoningas vartojimas tampa gyvenimo būdu. Lyginant su kitomis, geležinkeliai yra tvariausia transporto rūšis. Kai ji bus prieinama, gali būti, traukiniai reikšmingai pakeis keliavimą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.