„Liaudies posakis primena: žaismas džiaugsmą teikia, žaismas skausmą nuveikia. Tad šiemet festivalyje atkūrę senuosius Kuršių nerijos krašto žaidimus, žaisime ir mes! O po margų dienos įspūdžių, vakarais, kviesime į koncertus po atviru dangumi, pasiklausyti Afrikos, Portugalijos, Vokietijos ir, žinoma, Lietuvos tradicinės bei šiuolaikinės etninės muzikos“, – sako festivalį organizuojančio Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.
Į pirmuosius „Tek saulužė ant maračių“ renginius kurorto svečiai kviečiami jau šį penktadienį. Perkusininkas Gediminas Mačiulskis į Nidą atvyksta su „Afrikos būgnais“ – perkusijos studija, dovanojančia energingą programą. „Laukia daug ritmų, judesio ir afrikietiškų instrumentų“, – žada birželio 21-osios vakarą Nidos švyturio papėdėje koncertą surengiantis atlikėjas.
Pažintis su gamta ir istorija
Šeštadienio rytas skirtas visiems gamtos ir istorijos mylėtojams. Birželio 22 d. 8 val. gamtininkas Elmaras Duderis kviečia į rytinį pasivaikščiojimą šiuo metų laiku klestinčia gamta. Susirinkusių laukia įdomūs pasakojimai ir pažintis su nerijos augalais bei gyvūnais.
Kuršių nerijos tyrinėtojas Denisas Nikitenka, sukaupęs kelis šimtus senųjų Neringos atvirukų, sudarė unikalų maršrutą po Nidą – tarsi kelionę laiku.
„Atrinkau pluoštą senųjų Nidos vaizdų, kuriuos burtų keliu padalinsiu ekskursijos dalyviams, o jie pasistengs rasti atvirukuose pavaizduotas vietas ir įamžinti jas tokiais pačiais rakursais dabar“, - pasakojo išskirtinio žygio sumanytojas ir vadovas, birželio 22-ąją kviečiantis pažaisti istorijos sekliais, detektyvais ir pakeliauti po Nidą, į ją pažvelgiant iš šimtmečio retrospektyvos.
„Bus tikrai įdomu. Visų vietų neišduosiu, lai lieka tai paslaptyje. Bet „Italien Blick“, arba vadinamąjį, kultinį „Itališkąjį vaizdelį“ tikrai medžiosime. Turiu bent penkias jo versijas. Kaip dabar atrodo ikoninė panorama su kreivąja pušimi? Ar ta pušis dar auga? O gal nebeįmanoma atkartoti kultinio vaizdo? Kaip atrodė namai fone prieš karą ir kaip atrodo dabar? Ką fotografavo vienintelis vietinis fotografas ir atvirukų leidėjas, nidiškis Paulis Isenfelsas?“ – intrigavo D. Nikitenka.
Senieji žvejų krašto žaidimai
Folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ programoje šiemet gausu įvairiausių žaidimų mažiems ir dideliems.
Pasak festivalio režisierės Aušros Feser, Kuršių nerijos krantai, didžiosios kopos ir dideli miško plotai sudarė puikias sąlygas žaidimus kurti. Juos vaizdingai aprašė buvęs Nidos žvejas Richard Pietsch.
„Seniausias žinomas šio krašto žaidimas vadinasi „Meškeris“. Jo pagrindinis elementas – iš švino išlietas apie 5 cm skersmens geležinis žiedas. Iš pradžių žemėje buvo iškasama nedidelė duobė. Tuoment būrelis vaikų paeiliui bandydavo „meškerį“ įmesti į duobę. Kuriam pirmam pasisekdavo, gaudavo iš kitų tam tikrą skaičių sagų. Vertingiausiomis laikytos sagos su inkaru“, – pasakoja A. Feser.
Festivalio lankytojai turės galimybę patys išmėginti ir kitus senuosius žaidimus: „Patranką“, „Rato stūmimą“ ir kitus. Mėgstantys komandinį sportą, Nidoje kviečiami sužaisti „Ripką“ – senovinį Žemaitijos ir Kuršių nerijos žaidimą. Ripka arba ritinis žaidžiamas naudojant apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, perduoda vienas kitam, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.
Kelionė po pasaulio muzikos tradicijas
Birželio 22 d. 20 val. tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ pakvies nusikelti į Portugaliją. Festivalio svečiai – fado muzikos atlikėja Ana Lains, Paulo Loreiro (fortepijonas), Bernardo Couto (portugališka gitara) – surengs koncertą Thomo Manno muziejaus verandoje.
Savo šalyje Ana Laíns vadinama „spalvingąja fado dainininke“, perteikiančia visas Portugalijos spalvas, kupinas muzikinių ir poetinių kraštovaizdžių. Tačiau į pasaulio scenas ji atneša kur kas daugiau nei tik fado dramatizmą. Graikijoje ją vadina „kitokio fado diva“, Prancūzijoje – „fado virtuoze“, o Brazilijoje jos dainavimo manierą lygina su Elis Reginos muzikiniu intensyvumu.
Ana Laíns meilę savo kalbai ir istorijai apdainuos koncerte, kurį pati apibūdina kaip kelionę po savo šalies pasaulinę tapatybę. „Fado – tai gyvenimas. O visos mano šalies muzikinės ir etnografinės spalvos telpa į mano pačios gyvenimą“, – sako Ana Laíns.
Ypatinga šokio premjera
26-ąjį kartą rengiamas tarptautinis folkloro festivalis šiemet dovanos ir ypatingą premjerą – Šeiko šokio teatro įvietintą šokio spektaklį „Soteria“.
Anot kūrėjų, tai spektaklis apie žmogaus santykį su mirtimi. Apie pasaulį, kuris lieka ir kuriame lieka tie, kurie turi iš naujo rasti būdų gyventi. Jų būvį, būsenas, kelionę. Graikiškas žodis „Soteria“ (liet. „išgelbėjimas“) nurodo pilnatvės ir vientisumo jutimą – grįžimą iš tarp, į čia. Išgyvenus, paleidus praeitį, lieka ši akimirka...
Spektaklio kūrybinė komanda: choreografė Dovilė Binkauskaitė, teksto autorė, dramaturgė Virginija Rimkaitė, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, kostiumų dailininkė Polina Rumbeštaitė.
Kupolių tradicijos ant Kuršių marių kranto
Keliaujantys į Joninių šventę su vaikais visą savaitgalį Neringoje galės džiaugtis edukaciniais užsiėmimais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, animacijos filmų programa ir spektakliais mažiesiems. Festivalyje trumpam atgis Kuršių nerijos milžinė Neringa ir jos mylimasis Naglis. Juos bus galima sutikti ne tik Nidoje, bet ir Preiloje bei Pervalkoje. 26-ojo tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ renginius vainikuos Joninių šventė Nidoje.
Kupoliavimas ir vainikų pynimas, laužų kūrenimas ir vainikų plukdymas, paparčio žiedo paieškos, burtai, šokiai, dainos ir kitos Joninių (Rasų) šventės tradicijos ilgiausia metuose diena ir trumpiausia naktimi leis pasidžiaugti birželio 23-ąją.
Didysis Joninių koncertas pievoje prie Nidos uosto prasidės 21 val. Jį tiesiogiai transliuos LRT.
Pirmadienio rytą (birželio 24 d. 8 val.) festivalio organizatoriai kviečia į meditacinį gongų garsų seansą ant Parnidžio kopos Nidoje.
Visi tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ renginiai nemokami. Daugiau informacijos ir programa: www.kulturossala.lt
Festivalio organizatoriai: Neringos savivaldybė ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.