Įgyvendindama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programą (Žuvininkystės programa), mūsų šalis sieks daugiau žuvų užauginti akvakultūros ūkiuose, o ne sužvejoti jūroje.
Investuoja į tvarią gamybą
2021–2027 m. Žuvininkystės programos biudžetą sudaro daugiau kaip 87 mln. Eur, iš kurių beveik 28,85 mln. Eur skirta konkurencingai ir tvariai Lietuvos akvakultūros veiklai skatinti.
Akvakultūrai teikiamos paramos siekis yra ne tik sukurti naujus, bet ir išlaikyti bei efektyviau panaudoti esamus pajėgumus. Stiprinant akvakultūros sektoriaus plėtrą ir modernizavimą remiamos investicijos į pažangias technologijas, naujoves, įskaitant skaitmeninimą, paklausių rinkoje žuvų rūšių veisimo ir auginimo gamybinių pajėgumų didinimą, investicijos į esamų akvakultūros gamybos pajėgumų modernizavimą, pridėtinės vertės kūrimą (įskaitant apdirbimą ir perdirbimą) ir tiesioginį pardavimą bei rinkodaros priemones, aplinkos taršą mažinančių priemonių ir technologinių inovacijų diegimą, atsinaujinančiosios energijos projektus ir kt.
„Žuvininkystė yra labai rizikingas verslas, todėl šiam sektoriui reikalinga parama, kad ūkiai galėtų investuoti į modernią techniką, technologijas, atsinaujinti, stiprėti, plėstis ir gaminti daugiau ir įvairesnės akvakultūros produktų. Nepamirškime ir to, kad akvakultūros veikla stiprina regionų ekonomiką, suteikia darbo vietų“, – pastebėjo vienos iš didžiausių akvakultūros įmonių Lietuvoje UAB „Vasaknos“ vadovas Algirdas Šiukščius.
Įmonė užsiima žuvų veisimu, auginimu ir perdirbimu. Žuvininkystės ūkyje veisiami ir auginami karpiai, lydekos, baltieji amūrai, upėtakiai, eršketai ir kitos žuvys. Bendrovėje esančiame inkubatoriuje inkubuojami karpių ir lydekų ikrai.
„Investavome į naują šiuolaikinį veislyną, kur inkubuojame eršketus, pas mus yra visas akvakultūros ciklas – nuo ikrų iki galutinės produkcijos. Ketiname toliau plėsti eršketų auginimą“, – pasakojo A. Šiukščius.
Plečiant ir modernizuojant ežeringame Zarasų rajone veikiantį žuvininkystės ūkį reikšmingai prisidėjo ir praėjusio finansinio laikotarpio Žuvininkystės programos parama. Įmonės „Vasaknos“ vadovas sakė jau dėliojantis planus, kokioms veikloms ir investicijoms kreipsis paramos pagal 2021–2027 m. Žuvininkystės programą.
„Dabar mus domina energetikos sritis, ketiname statyti saulės jėgainę ir tam prašyti paramos“, – planus atskleidė A. Šiukščius.
Ekologiškai augina karpius
Bendrovė ekologiškai augina karpius, todėl naudojasi Žuvininkystės programos priemone „Ekologinė akvakultūros gamyba“. Žuvininkystės ūkio vadovas aiškino, kad ekologinė gamyba reikalauja dar daugiau dėmesio žuvies auginimo sąlygoms.
Įgyvendinant projektą pagal minėtą priemonę siekiama prisidėti prie vandens biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, gerinti aplinkos būklę, skatinti tvarią akvakultūros veiklą, didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad veikla būtų aplinkos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu.
UAB „Vasaknos“ vadovas A. Šiukščius paaiškino, kad už ekologinę akvakultūros gamybą yra skiriamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į vartojimui arba įveisimui skirtos realizuotos ekologiškos produkcijos kiekį, tenkantį vienam hektarui įveistų tvenkinių, kuriems išduotas ekologiškų akvakultūros produktų gamybos sertifikatas, ploto.
Skiriamos kompensacijos dydis apskaičiuojamas už kiekvienus finansuojamos projekto veiklos vykdymo kalendorinius metus.
Prisideda prie aplinkosaugos
Įmonė taip pat įgyvendina aplinkosauginį projektą pagal priemonę „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“.
„Turime patvirtintą gamtotvarkos planą, kuriuo vadovaudamiesi atliekame ten numatytus darbus, pavyzdžiui, valome kanalus, pjauname nendres, žolę ir t. t. Už tai skiriama parama. Ją gauname ir už laukinių vandens paukščių padarytą žalą“, – teigė A. Šiukščius.
Jis pažymėjo, jog gamtotvarkos planų tikslas – atkurti ir palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje, kad būtų užtikrintos tinkamos veisimosi buveinės ir maitinimosi sąlygos vandens paukščiams.
Pagal minėtą priemonę įgyvendinami projektai turi būti susiję su aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymu, įskaitant akvakultūros metodus, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais, ir metodus, kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo.
Kompensacijos yra skiriamos atlyginti papildomas išlaidas dėl gamtotvarkos plano įgyvendinimo, taip pat – papildomas išlaidas ir negautas pajamas dėl paukščių daromos žalos (gamtotvarkos plano įgyvendinimo teritorijoje).
Skatinant akvakultūrą yra taip pat remiamos rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti), gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės, gamintojų organizacijų veiklos skatinimas bei mokslo atstovų ir akvakultūros įmonių bendradarbiavimo veiklos.
Parama tvariai akvakultūrai taip pat prisideda prie tikslo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir švelninti poveikį klimato kaitai.