Žuvininkystės duomenų rinkimo programą koordinuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o įgyvendina Klaipėdos universitetas, VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) ir Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Duomenų rinkimo programoje aktyviai dalyvauja Klaipėdos universitetas, kuris vykdo jūroje atliekamus žuvų išteklių ir kitus mokslinius tyrimus, analizuoja žuvų kokybę, renka ir tvarko biologinius duomenis iš verslinės žvejybos. Stebint žuvis taip pat analizuojama, kaip klimato kaita, tarša ir mitybos grandinė veikia išteklius.
Klaipėdos universiteto surinkti ir susisteminti biologiniai duomenys bei atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai naudojami Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES) tematinėse darbo grupėse, kurios vienija tos srities mokslininkus ir tyrėjus. Šiose ekspertų darbo grupėse dalyvauja ir Klaipėdos universiteto tyrėjai.
Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos renka ir tvarko mėgėjų žvejybos duomenis: Baltijos jūros žuvų rūšių laimikio metinius kiekius ir svorius arba ilgius bei paleistų žuvų kiekį Baltijos jūroje bei Lietuvos vidaus vandenyse ir kt.
ŽŪDC renka ir tvarko duomenis, susijusius su jūrinės žvejybos laivyno bei žuvų perdirbimo pramonės produkcijos gamybos, ekonominės veiklos, darbuotojų užimtumo ir socialiniais rodikliais.
Žemės ūkio ministerija, apibendrinusi surinktus duomenis pagal atitinkamas formas, kasmet juos pateikia Europos Komisijai. Pasiekti geri rezultatai – pastaruosius penkerius metus metinės ataskaitos buvo įvertintos labai gerai, atitinkančios daugiau nei 90 proc. reikalavimų.
Regioninis bendradarbiavimas yra itin svarbus programos aspektas. Daugelis mokslinių tyrimų atliekami bendromis universitetų ir valstybių pastangomis. Lietuva, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis (Lenkija, Latvija, Vokietija, Nyderlandais) ir jų universitetais, renka duomenis apie tolimojo laivyno rezultatus Centriniame Atlanto vandenyne (apimančiame laivyno veiklą prie Mauritanijos ir Maroko), taip pat Pietų Ramiajame vandenyne prie Čilės krantų (SPRFMO regione). Atliekami bendri tyrimai su Danijos ir Švedijos universitetais Baltijos jūros baseine. Be to, Lietuva prisiėmė lyderystę regione – pirmininkavo Duomenų rinkimo programos Ekonomistų grupei (RCG Econ), o šiuo metu pirmininkauja Duomenų rinkimo programos Baltijos jūros mokslininkų grupei (RCG Baltic).
2021–2027 m. laikotarpiu Žuvininkystės fonde duomenų rinkimo programa yra pripažinta strateginės reikšmės projektu, todėl ypatingas dėmesys skiriamas rezultatų viešinimui ir jų pristatymui plačiajai visuomenei.
Todėl spalio viduryje ŽŪM kartu su Klaipėdos universitetu sukvietė Žuvininkystės duomenų rinkimo programos įgyvendintojus, partnerius bei suinteresuotus asmenis į renginį „Žuvininkystės duomenų rinkimo programa – dabartis ir ateities perspektyvos“, kuris vyko Klaipėdoje.
Pranešėjai dalijosi žiniomis apie duomenų rinkimo programą, pristatė jos specifiką ir išskirtinumą.
Mokslui plėtojantis, didėja ir žuvininkystės tyrimų galimybės, kurios dabar apima daug didesnį spektrą: vertinami ne tik konkretūs žuvų ištekliai, bet ir ekosistemos visuma, išteklių tarpusavio sąveika. Pasitelkiamos naujausios technologijos duomenų teikimui ir apdorojimui, kuriami nauji įrankiai, mobiliosios programėlės, palengvinančios duomenų rinkimą ateityje.
ŽŪDC atstovai pristatė Žuvininkystės duomenų rinkimo programos internetinę svetainę, kurioje galima rasti pagrindinius sektoriaus rodiklius. Taip pat papasakojo apie matematinio modeliavimo, pasitelkiant dirbtinį intelektą, pritaikymo galimybes žuvininkystės sektoriaus ekonominėms prognozėms bei sprendimų paramos sistemoms kurti.
Klaipėdos universiteto mokslininkai apžvelgė pagrindinių Baltijos jūros verslinių žuvų (rytinių menkių, šprotų, strimelių, plekšnių ir kt.) išteklių būklę. Taip pat pristatė europinių ungurių ir lašišų išteklių atkūrimo Baltijos jūros baseine rezultatus.
Žuvininkystės tarnybos atstovas pristatė biologinių duomenų rinkimo galimybes (sąlygas) Tolimosios žvejybos regionuose ir informacines sistemas, kurių pagalba renkami žuvininkystės duomenys. Taip pat pademonstravo šiais metais startavusią programėlę eLaimikis, skirtą žvejybos duomenų rinkimui ir kontrolei. Tai inovatyvus, žvejų mėgėjų duomenų rinkimui ir kontrolei skirtas įrankis, kurio tikslas – surinkti ir sisteminti duomenis apie žvejų mėgėjų išvykimus į Baltijos jūrą, jų skaičių bei duomenis apie sugautą laimikį. Ši informacija leis nustatyti žuvų išteklių dydžio ir populiacijos būklę Baltijos jūroje ir priekrantėje.
Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemonės „Duomenų rinkimas“ nuostatas, Žuvininkystės duomenų rinkimo programos administravimui ir įgyvendinimui skiriamos Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo paramos lėšos.