Perkantys būstą nuomai atrado aukso gyslą: už vieno buto kainą – keturi loftai

Per pastaruosius metus rekordiškai išaugusios statybų sąnaudos programuoja tolesnį būstų kainų augimą. Remiantis apklausomis, NT kainų augimu artėjančiais metais įsitikinę trys iš keturių vilniečių. Du trečdaliai sostinės gyventojų prognozuoja ir tolesnį būstų nuomos kainų augimą. Nenuostabu, jog esant tokiam sentimentui rinkoje dalis žmonių, saugodamiesi infliacijos, savo santaupas nukreipia į antrojo būsto nuomai įsigijimą. Tačiau NT specialistai įspėja, kad pastaruoju metu gero kainos ir kokybės santykio pasiūlymų rinkoje mažėja, o standartiniai butai savo investicine grąža neretu atveju nusileidžia kitoms alternatyvoms.

Prioritetas – pasyviųjų pajamų srautas

Pasak investicinių loftų projekto „Mini loftai“ vadovės Ilmos Stasiulytės, šiandieninis smulkaus NT investuotojo portretas, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra pasikeitęs. Užuot spekuliavę ir ieškoję vienkartinio pasipelnymo perkant ir po metų-kitų perparduodant vieną ar kitą NT objektą, šiandien investuojantys NT pirkėjai prioritetu laiko stabilaus pasyviųjų pajamų srauto kūrimą.

Žvelgiant per šią prizmę, tipinis butas įprastiniame Vilniaus mikrorajone jau nėra toks paklausus produktas kaip anksčiau: jį išnuomojus, metinė investicinė grąža dabar vidutiniškai tesiekia 5 procentus ir sunkiai beatsveria metinės infliacijos rodiklį.

„Šiandien vietoje mažyčio buto Naujamiestyje, kainuojančio 100 tūkst. eurų, galima už tą pačią kainą įsigyti keturis mini loftus, kurių kiekvieno nuoma kas mėnesį atneš bent po 300 eurų pajamų. Finansiškai raštingi ir ypač jaunesnio amžiaus investuotojai sprendimą priima pasikliaudami ne emocijomis, o matematika, kuri neleidžia suklysti“, - teigia I. Stasiulytė.

Pasak specialistės, asmenys, prieš devynis mėnesius rezervavę tokio pobūdžio mini loftą, šiandien fiksuoja pirkinio vertės prieaugį, padengiantį visas lofto įrengimo išlaidas: „Bet, kiek tenka girdėti, perpardavimo galimybės nėra svarstomos, nes efektyvesnio investicinio produkto, į kurį būtų verta perkelti pinigus tikintis dar didesnio pajamų srauto, šiuo metu Vilniaus NT rinka neturi.“

Perka savo vaikams

Kita ryškėjanti kategorija žmonių, investuojančių į antrą būstą, yra tėvai, kurių vaikai dar tik ruošiasi studijuoti arba įsitvirtinti Vilniuje.

Statistika byloja, kad Vilnius yra greičiausiai augantis miestas regione ir antras jauniausias miestas po Kopenhagos tarp visų Šiaurės Europos šalių. Taip yra dėl to, jog kas trečias kūdikis Lietuvoje gimsta būtent Vilniuje, be to, dauguma jaunuolių iš kitų šalies kampelių savo ateitį taip pat mato būtent sostinėje. Šios demografinės tendencijos būstą vaikui perkantiems tėvams suteikia ramybės, kad net tuo atveju, jei jų atžala pasuks kitais keliais, įsigytas turtas išsaugos vertę, nes ir toliau turės didžiulę paklausą.

„Tai yra ne tik finansinis, bet ir vertybinis pasirinkimas“, - teigia Ilma Stasiulytė: „Vieni tėvai – kurie gali sau tai leisti – savo atžaloms pilnametystės proga perka brangius automobilius. O kiti įvertina, kad už 25 tūkst. eurų galima nupirkti loftą ir apdovanoti savo vaiką pirmuoju būstu sostinėje. Toks turtas neprašo degalų, leidžia nešvaistyti pinigų būsto nuomai, o jo vertė ilgainiui didėja.“