Šeimininkų reakcijos – įvairios: atsimena itin dramatišką atomazgą
M. Stonkus neslepia, kad gyvūno savo namuose neturi, mat to neleistų jo gyvenimo būdas: nusipirkti gyvūną – labai paprasta, tačiau vėliau tinkamai juo rūpintis ir auklėti jau yra didelė atsakomybė, o jų, sako žinomas vyras, dabar jo gyvenime ir taip pakankamai. Prieš pradėdamas dieną, skirtą pažinčiai su veterinarijos gydytojo profesija klinikoje „8 drambliai", Mantas tikėjosi tik vieno – kad laikas prabėgs be itin ekstremalių situacijų.
Žinomą aktorių klinikoje pasitikęs vet. gydytojas Jovydas Bajorinas pirmiausiai Mantui davė specialią aprangą ir aprodė veterinarinės klinikos erdves: registratūrą, apžiūros kabinetą, laboratorines patalpas, rentgeno kabinetą. Anot vet. gydytojo J. Bajorino, kasdienybė klinikoje nenuspėjama – įvairių situacijų pasitaiko ne tik su gyvūnais, bet ir su jų šeimininkais.
„Būna, kai kurie žmonės bijo kraujo, bet ne visuomet tai pasako, tai kartais mums prireikia ir medikų pagalbos. Šeimininkai nori būti visada kartu su gyvūnu, palaikyti jį, bet kartą šiek tiek neįvertinęs galimybių nuėjęs į tualetą šeimininkas nualpo. Teko kviesti medikų pagalbą ir rakinti tualetą", – pasakoja J. Bajorinas.
Sunkiausia – suvaldyti emocijas
Veterinarijos gydytojas tikina: norint būti šios srities specialistu, reikia įdėti nemažai pastangų. Privalu mokytis 6 metus, o vėliau tobulinti savo žinias ir gebėjimus visą likusį gyvenimą.
„Dirbame daug, priimame pacientus skubos tvarka, kuriems kai kada reikia padėti ir nakties metu, tad dirbame 24 valandas. Krūvis pakankamai nemažas, bet kas daugiau padės jei ne mes?", – šypsosi veterinaras. Bene sunkiausia, atvirauja specialistas, – suvaldyti nuotaiką ir prisitaikyti prie darbo specifikos, kur džiaugsmą labai greit gali pakeisti liūdesys. Nors toks darbas bėgant laikui užgrūdina, J. Bajorinas neslepia – kai kurias itin jautrias istorijas veterinarijos specialistai dar ilgą laiką nešiojasi savyje.
Manto darbo diena „8 drambliai" klinikoje prasidėjo nuo iškvietimo į augintinio namus: specialiu gyvūnų greitosios pagalbos automobiliu vyras su vet. gydytoju oftamologu chirurgu Vytautu Vaičiuliu išskubėjo pas negaluojantį šuniuką Načo. Medikas pasakoja, kad gyvūnai šeimininkams stebint yra vienokie, o štai likę tik su veterinaru gali parodyti ir kitokį charakterį. Būna, sako specialistas, tenka ir antsnukį uždėti, nenorint rizikuoti savo sveikata.
Oftamologijos srityje besispecializuojantis V. Vaičiulis pasakoja neretai matantis ir gyvūnų augintojų klaidas: kol vieni šunys gali ėsti kone bet ką ir jiems nieko nebus, kitų keturkojų sveikata stipriai sušlubuoja nuo mažo gabalėlio netinkamo produkto, mat šunys kaip ir žmonės būna alergiški tam tikram maistui, tad vėliau susiduria su akių uždegimais ir kitomis problemomis.
Po asistavimo operacijoje: turėsiu ką papasakoti anūkams
Bėgant dienai, į kliniką dantų higienai ir skrandžio tyrimui atvežamas kačiukas. Mantui tenka itin atsakingas darbas – paimti skrandžio sienelės mėginį gastroskopijos metu: „Nėra momento galvoti, kada prisėst ar neprisėst. Kai dalyvauji procedūroje, tau liepia atlikti užduotį – tu ją atlieki. Emocijos yra ir mechaninis pojūtis, kad esi gyvūno viduje bei dirbi gerą darbą", – įspūdžiais dalinasi M. Stonkus.
Procedūrų veterinarijos klinikoje, tikina J. Bajorinas, atliekama itin įvairių – nuo dantų higienos iki kaulinių, traumatologinių operacijų, vidaus ligų pacientų priežiūros, endoskopinių procedūrų bei operacijų. Kasdienybę, sako pašnekovas, labai palengvins magnetinis rezonansas: ši procedūra leis tiksliai išsiaiškinti diagnozę ir skirti tikslingesnį gydymą.
Besidarbuojant klinikoje, Mantui teko sudalyvauti ir itin rimtoje operacijoje atstatany šuns atplyšusio kelio sąnario kryžminio raiščio funkciją. Prieš operaciją traumatologas chirurgas Lukas Mačiulis sakė, kad iš vienai dienai asistentu tapusio M. Stonkaus tikisi pagalbos, mat asistentas, gydytojo teigimu, yra 50 proc. sėkmės. Uoliai asistavęs dalies operacijos metu ir visą sąnario atvėrimo procesą iš arti stebėjęs aktorius bei humoristas iš operacinės išėjo kiek drebančiomis rankomis, juk tokia patirtis – tikrai ne iš lengvųjų prie šių vaizdų nepratusiam žmogui.
Mantas sakė pats niekada nesvajojęs tapti mediku, tačiau neslepia, kad šios dienos patirtis jam, kaip aktoriui, buvo tiesiog neįkainojama: „Galėsiu labai puikiai įsikūnyti savo ateities vaidmenyse, jeigu tokių bus, į mediką, veterinarą. Tikrai pamačiau tą gyvenimą iš labai arti ir išsivežu daug įspūdžių ne tik šiai dienai, savaitei, metams, bet ir visam gyvenimui.
Turėsiu ką papasakoti savo vaikams, anūkams, kaip reikia globoti, mylėti savo augintinius ir saugoti, nes mes esam patys gamtos, žemės augintiniai. Reikia neužmiršti, kad esame lygiai tokie patys gyvūnai kaip šuniukai, katytės ar papūgos. Mūsų tik rūšis kita, mes esame Sapiens, bet visi gyvename bendrai ir turime saugoti ir tausoti vienas kitą", – įspūdžiais dalinasi M. Stonkus, dienos pabaigoje išmėginęs ir klinikos registratūros darbuotojo dalią.