Kas turi įtakos vairavimo sąlygoms?
Lietuva – ypatingas orų sąlygomis kraštas. Turime ne tik besikeičiančius metų sezonus, orai kartais gali pasikeisti net kelis kartus per dieną. Pavyzdžiui, rytines priešaušrio ūkanas po valandos kitos gali pakeisti saulė, ją netrukus gali paslėpti lietus, pereinantis į šlapdribą, o naktis gali baigtis plikledžiu. Ir tai tik vienos statistinės rudens dienos pavyzdys. Savų ir dar bjauresnių orų pavyzdžių turi žiema, o kartais netgi ir vasara. Tarsi kaleidoskopo detalės itin sparčiai besikeičiantys lietuviški orai, be jokios abejonės turi įtakos ir vairavimo sąlygoms.
Tai patvirtina ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Anot jo, vairuotojo gebėjimą įvertinti orų sąlygas ir pagal šias pasirinkti saugų greitį, lemia tik jo paties asmeninė patirtis ir įgūdžiai.
„Kuo vairuotojas tiksliau geba įvertinti, kaip tamsa, lietus, šlapdriba, stiprus snygis ar net pūga, plikledis, rūkas ar panašiai, paveikia kelio dangą, matomumo lauką, tuo jis profesionalesnis, o jo vairavimas – atsakingesnis. Įvertinti vairuojant reikia be galo daug dalykų. Ne tik oro sąlygas, bet ir automobilio būklę – pavyzdžiui, staiga pradėjo snigti ar šalti, o padangos iš vasarinių į žiemines dar nepakeistos arba padangų protektoriaus raštas labai nudilęs, taip pat eismo intensyvumą bei kokiu keliu apskritai yra važiuojama: greitkeliu ar miško keliuku, asfaltu dengta danga ar žvyrkeliu, mieste ar užmiestyje“, – pastebi A. Pakėnas.
Lemtingieji metrai
Nelaimė kelyje, neįvertinus saugaus greičio, gali būti visokia. Pasitaiko atvejų, kuomet aplamdomas tik automobilis, tačiau neretai prireikia net ir medikų pagalbos. Ar įmanoma tokių nelaimių kaip nors išvengti?
„Savo mokiniams visada kartoju, kad jei greitis padidėja 2 kartus, stabdymo kelias – išauga 4 kartais. Jei greitis padidėja 3 kartus, stabdymo kelias išauga 9 kartais. Akivaizdi geometrinė progresija, kurią puikiai iliustruoja šis paprastas pavyzdys: jei automobilis važiuoja 50 kilometrų per valandą greičiu, jo stabdymo kelias bus 27 metrai. Tuo tarpu greitį padidinus iki 60 kilometrų per valandą, jo stabdymo kelias bus jau 35 metrai. Važiuojant 70 kilometrų per valandą greičiu, stabdymo kelias lygus 45 metrams, 90 kilometrų per valandą greičiu – 68 metrams. Atrodo tiek nedaug, tačiau kartais netgi tie keli metrai gali būti labai lemtingi, jei priešpriešiais kitas automobilis, žmogus, laukinis gyvūnas ar medis. Tokia nelaimė gali baigtis išties tragiškai,“ – pažymi A. Pakėnas. Jei vos dešimčia kilometrų padidinus greitį stabdymo kelias pailgėja net 8 metrais, reikia tik pabandyti įsivaizduoti, koks jis bus, kai automobilis važiuos išties dideliu greičiu. O jei kelias dar ir slidus? Tuomet stabdymo kelio ilgį, anot vairavimo instruktoriaus, reikia padauginti dar iš 3 kartų. O jei dar ir tamsu? Jei stipriai sninga ar rūkas? Jei automobilis techniškai nelabai tvarkingas? Jei kas nors iš esančių automobilyje, neprisisegęs saugos diržu?
Kiek būtų rekomenduojama sumažinti maksimalų leistiną važiavimo greitį, kad jis būtų saugus, jei eismo sąlygos itin prastos? Į šį klausimą, anot A. Pakėno, universalaus atsakymo nėra.
„Kartais vietoj 90 kilometrų per valandą gali tekti važiuoti perpus lėčiau. Viskas juk labai priklausys nuo oro sąlygų. Tačiau verta atminti vieną labai paprastą taisyklę – visada reikėtų važiuoti tokiu greičiu, iki kiek spėjama sustabdyti. Įsivaizduokime situaciją – vairuojama tamsiu paros metu užmiestyje. Kadangi eismas šiandien labai intensyvus, visko gali būti, kad ilgą laiką vairuojama įsijungus artimąsias šviesas, mat priešpriešiais yra atvažiuojančių automobilių. Ir važiuojama bus, tikėtina, maksimaliu leistinu greičiu, pavyzdžiui, 90 kilometrų per valandą. Įsijungus artimąsias šviesas, matomas atstumas priekyje – vos 50-60 metrų, tuo tarpu važiuojant minėtu 90 kilometrų per valandą greičiu stabdymo kelias yra beveik 70 metrų. Kas lieka tuose „nematomuose“ 10-20 metrų – nežinia“, – tvirtina A.Pakėnas. Anot jo, nesvarbu kokios oro sąlygos, vairuotojas privalo turėti galimybę spėti sustabdyti iki tos vietos, kurioje pastebimas pavojus. Tik tuomet vairuotojas bus kelyje saugus pats ir nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kas lemia traumos sunkumą?
Kaip tvirtina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas, įvykus avarijai, patiriamų traumų diapazonas yra labai platus. Anot mediko, traumos sunkumą labiausiai apsprendžia transporto priemonės greitis įvykio metu – didelis greitis paprastai lemia sunkesnes pasekmes. Reikšmingas yra ir traumos „mechanizmas“, pavyzdžiui, jei automobilis vertėsi, jei įvyko susidūrimas kaktomuša su masyvesniu objektu, jei asmuo iškrenta iš automobilio ir pan., tuomet sužalojimai bus didesni. Labai svarbu, ar nukentėjusysis segėjo saugos diržą – nesegint saugos diržo, akivaizdu, kad avarijos padariniai bus skaudesni, taip pat ar suveikė kitos apsaugos priemonės – oro pagalvės ir pan.
„Galėčiau pasidžiaugti savo darbo praktikoje stebima tendencija, kad sunkių autoįvykių skaičius iš esmės mažėja. Lengvų ir vidutinio sunkumo autoįvykių metu patiriamos traumos, kai ranka, koja ar galvos sritimi trenkiamasi į objektus automobilio viduje. Tuomet dažniausiai atsiperkama sumušimais, kaklo raumenų, raiščių patempimais, nubrozdinimais, žaizdomis, kartais – kaulų lūžiais“, – pasakoja A. Černauskas.
Gydytojas pastebi, jog dažnai dėl stresinės situacijos, išsiskyrusio adrenalino, kitų hormonų iškart po įvykio nukentėjusysis neatpažįsta, neįvertina ar numoja ranka į jaučiamus, tačiau neišreikštus simptomus. Pasak pašnekovo, net jei išoriškai nėra matoma ryškių trauminių pakenkimų, tokių kaip atviri lūžiai, kraujavimas, galūnių deformacijos ir pan. ir jaučiamasi „visai gerai“, bet išgyventa situacija atitinka šias sąlygas:
- didelės kinetinės jėgos autoįvykis (didelis greitis; kaktomuša ir pan.),
- iškritimas iš autotransporto priemonės,
- nukritimas nuo motorizuotos transporto priemonės,
- pėsčiasis ar dviratininkas partrenktas / pervažiuotas transporto priemonės,
- bendrakeleivio/-ės iš tos pačios transporto priemonės mirtis,
- sužalojimas sprogimo metu,
- vaduojant nukentėjusįjį, reikėjo gelbėtojų pagalbos,
- autoįvykio metu nukentėjo nėščioji,
į ligoninę kreiptis būtina! „Nukentėjusysis turi būti įvertintas patyrusių specialistų, kad būtų atmestos visos gyvybei grėsmingos būklės, pavyzdžiui, vidinis kraujavimas: į pilvo ertmę, pleuros ertmę, vidaus organų plyšimai, vidinės hematomos, stuburo, didžiųjų kaulų lūžiai. Pražiopsojus tokius sužalojimus gresia mirtis, neįgalumas, nedarbingumas ir kitos liūdnos pasekmės visam likusiam gyvenimui“, – tvirtina A. Černauskas.