Prekybininkai apie pasikeitusius Lietuvių mitybos įpročius – pirkėjai tampa išrankesni

Prekybininkai ir lauko restoranų savininkai pastebi, kad anksti sušilęs oras gena žmones į gamtą ir skatina paruošto maisto pardavimus. Šių metų gegužę bendrovės „Rivona“, valdančios prekybos tinklą „Norfa”, kulinarijos skyrius fiksavo ypač didelį augimą – lyginant su 2017 m. gegužės mėnesiu, pardavimai šoktelėjo net 41,86 proc. Išvažiuojamųjų lauko restoranų organizatoriai sako, kad sezoniškumas, produktų kokybė daro labai didelę įtaką žmonių įpročiams ir pasirinkimui, kur ir ką valgyti.

Mitybą keitė ankstyva šiluma

Pasak Antano Šiušos, bendrovės kulinarijos cecho vadovo, tam įtaką darė bendras „Norfa” parduotuvių tinklo augimas, siekęs 7-8 proc. , gamybos procesų automatizavimas, asortimento mažinimas, ankstyvas ir labai šiltas pavasaris.

„Per praėjusius metus „išvalėme” savo asortimentą palikdami populiariausius gaminius. Gamindami mažiau skirtingų patiekalų, kepinių, galime užtikrinti aukštą kokybę. Įdiegę centrinio sandėlio valdymo sistemą, 5-6 valandomis paspartinome kulinarijos prekių pristatymą į šalies parduotuves, kas leidžia užtikrinti jų šviežumą”, – sakė A. Šiuša.

Pasak specialisto, kulinarijos skyriuje, kuriame gaminami sumuštiniai, įvairios salotos, mėsos pusgaminiai, sriubos ir kiti valgymui paruošti patiekalai, šiais metais meniu vasarišku pakeistas mėnesiu anksčiau.

„Įprastai šaltibarščius, šviežiai raugintus agurkus savo pirkėjams ruošiame tik gegužės pabaigoje, o šiais metais gerokai ankstinome. Asortimente neliko ir balandėlių, sotesnes salotas, mišraines anksti keitė lengvos salotos. Žmonių mityba keičiasi. Pirkėjai pageidauja mažiau padažų, riebalų, nori lengvesnio maisto ir tikrai skaito etiketes, domisi produktų sudėtimi, pavyzdžiui, kiek duonoje yra druskos ar cukraus.

Gyvenimas intensyvėja, todėl pastebime, kad pusgaminių perka daugiau, tačiau labai atkreipia dėmesį į jų sudėtį. Žmonės labiau perka paruoštą maistą, užkandžius, nes po darbų nori likti gamtoje, o ne stovėti prie savo viryklės. Moksleiviai, jaunimas ypač mėgsta sumuštinius, užkandžius. Beje, augimą fiksavome ir kitose produktų kategorijose”, – paaiškino „Rivona” atstovas A. Šiuša.

Reikalauja šviežumo ir kokybės

Išvažiuojamųjų arba lauko restoranų organizatoriaus „Open Kitchen” komunikacijos vadovas Martynas Karpovičius taip pat sako, kad vartotojai tapo išrankesni. Tie maisto tiekėjai, kurie naudoja ekologiškus, vietos ūkininkų produktus, automatiškai tampa prioritetiniu vartotojų pasirinkimu.

„Jie reikalauja šviežumo, kokybės, maisto, kuris būtų pagamintas iš vietos produktų, skaito pakuotes, domisi produktų sudėtimi ir kilme. Manau, kad tą pastebi ir prekybininkai, tiek prekiaujantys tik ūkininkų produkcija, tiek didieji tinklai. Mūsų maisto tiekėjai pastebi, kad jaunimas ypač mėgsta sumuštinius, mėsainius ir kitus greitai paruošiamus patiekalus, jie rečiau gamina namuose nei vyresni žmonės. Pastarieji mėgsta patys gaminti maistą, neštis į darbą, naudoja savo senelių ar giminių produktus iš kaimo, jei turi galimybę jų parsivežti. Ne paslaptis, kad kaina regionuose gyvenantiems labai svarbi, tad ne visada dalis jų renkasi lietuviškus, ekologiškus produktus”, – teigė M. Karpovičius.

Mėsavalgiai mėgsta ir vegetariškus valgius

Pasak restoranus prekybai po atviru dangumi suburiančios įmonės atstovo, sezoniškumas mitybos įpročiuose labai svarbus, tačiau norėtųsi, kad žmonės dar labiau jį suvoktų ir juo sektų.

„Kokių pomidorų, agurkų galite tikėtis žiemą, kai jie neauga? Tik raugintų, konservuotų. Rudenį turime grybus, įvairiausias daržoves. Visais metų laikais gauti tą patį, gamtoje auginamą produktą, yra neįmanoma. O šiltas metų laikas dažniausiai skatina aktyvesnį vietos produktų vartojimą Lietuvoje”, – sakė M. Karpovičius.

Išvažiuojamųjų lauko kavinių, populiarių daugiau tarp sostinės, Kauno miesto gyventojų, atstovas pastebi vegetariškų, veganiškų patiekalų populiarumą, netgi tarp mėsą valgančių ir mėgstančių.
M. Karpovičius prognozuoja, kad ateityje vietos ūkininkų daugės, svarbu jų palaikymas, žmonių domėjimasis. Jo nuomone, ūkininkai patys nelabai moka parduoti, didesnė dalis dirba su tarpininkais, pasiimančiais didelį procentą, dėl to ūkininkų produkcija yra brangi.