Č. Kudabos premija – muziejininkei
Č. Kudabos premija kas dveji metai skiriama Lietuvos visuomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms ar jų nariams arba kitiems asmenims už aktyvią ir naudingą visuomeninę veiklą ar reikšmingus darbus aplinkos apsaugos srityje. Jos dydis – 3 tūkst. eurų. Premija teikiama tryliktą kartą. Kandidatus vertino Aplinkos ministro sudaryta 7 narių komisija, tarp kurių buvo ir Č. Kudabos sūnus Gintaras Kudaba.
Šiemet premijos laureate tapo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Lankytojų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėja Lina Marmaitė. Muziejininkei premija įteikta už ilgametį indėlį į gamtosauginio formaliojo ir neformaliojo švietimo plėtrą, leidybinę ir organizacinę veiklą. L.Marmaitė yra paskelbusi per 50 mokslo populiarinimo straipsnių, išleidusi 7 knygas vaikams apie gamtą, nuolat veda edukacinius renginius. Pagal jos projektus 2015 m. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje buvo įrengta unikali gamtinės aplinkos edukacinė klasė, o 2019 m. 2 klasių edukacinė erdvė, skirta vaikų ir moksleivių gamtamoksliniam ugdymui.
„Kiek save atsimenu, visada domėjausi gamta, ir tai man nebuvo sunku, nes gimiau ir augau nedideliame Josvainių miestelyje Kėdainių rajone. Baigusi studijas save ir savo žinias paskyriau vaikams. Mokausi bei mokau jaunąją kartą ir esu labai laiminga“, – padėkos kalboje sakė laureatė.
Apdovanotos „žaliausios“ savivaldybės
Taip pat buvo apdovanotos ir „žaliausios“ Lietuvos savivaldybės. Jos buvo renkamos pagal Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingą. Pirmą kartą Aplinkos ministro iniciatyva sudarytas reitingas skirtas savivaldybių iniciatyvai ir lyderystei aplinkos apsaugos srityje pamatuoti. Jis sudarytas iš 55 kriterijų, suskirstytų į devynias skirtingas sritis: Atliekos ir žiediškumas, Energetika, Statyba ir teritorijų planavimas, Susisiekimas, Klimato kaitos valdymas, Aplinkos ir vandens kokybė, Biologinė įvairovė ir Gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas.
Kriterijus sudarė ir patvirtino nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija.
Pristatydamas apdovanojimus aplinkos ministras Simonas Gentvilas vylėsi, kad jie bus paskatinimas artėjančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose daugiau dėmesio skirti ekologijos temai, o visuomenė sprendimus už ką balsuoti priims atsižvelgdama į politikų aplinkosaugines iniciatyvas ir geriausias ekologines idėjas.
Tuo tarpu Europos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigė, kad nepaisant visuotinio susikoncentravimo į pagalbą Ukrainai, negalime ignoruoti ir dar bent 3 šliaužiančių krizių – kintančio klimato, nualintos aplinkos ir išeikvotų resursų. „Jos nėra aiškiai matomos plika akimi, atrodo kažkur toliau ir mes visada galime rasti priežasčių atidėti jų sprendimą. Bet turime sau ir kitiems priminti, kad siekdami žaliųjų tikslų, saugome kai ką didesnį nei mes patys – mūsų planetą“.
Trečia vieta pagal reitingą atiteko Jonavos rajono savivaldybei. Daugiausia lyderystės savivaldybė parodė Aplinkos kokybės, Komforto bei Statybų ir teritorijų planavimo srityse. Tai viena iš dviejų savivaldybių Lietuvoje, turinti net 3 Europos merų pakto įsipareigojimus ir didelį dėmesį skirianti viešajam transportui, kad jis būtų varomas atsinaujinančiais energijos ištekliais ar neiškastiniu kuru. Praeitais metais Jonavos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje įsigijo elektrinį tarpmiestinį autobusą.
Atsiimdamas apdovanojimą rajono meras Mindaugas Sinkevičius pasidžiaugė, kad nepaisant to, jog Jonava istoriškai yra pramoninis miestas, sugeba rasti darną su gamta. „Esame miškingas rajonas, daug dėmesio skiriame dviračių takams, viešajam transportui, net vaikus ugdymo įstaigose ėmėme maitinti ekologišku maistu. Kol kas mes tik mažas gležnas ąžuoliukas, tačiau auginsime ir sergėsime jį, kad išaugtu dideliu ąžuolu“.
Antrąją vietą užėmė Druskininkų miesto savivaldybė. Jos rezultatai buvo išskirtinai geri beveik visose kategorijose, o labiausiai išsiskyrė Energetikos, Statybų ir teritorijų planavimo ir Klimato kaitos valdymo srityse. Tai viena lyderiaujančių savivaldybių pagal renovuotų daugiabučių skaičių, o jos dviračių takų ilgis, tenkantis 1000 gyventojų yra didžiausias šalyje.
Druskininkų mero pavaduotojas Linas Urmanavičius džiaugėsi, kad miestas yra matomas ir įvertintas, o už svarų indėlį į apdovanojimą dėkojo verslo ir gyventojų bendruomenėms, bei pasidžiaugė darniu bendradarbiavimu su kaimyninėmis Birštono ir Prienų savivaldybėmis.
Žaliausia tapo Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi tarp pagrindinių lyderių net 7 srityse iš 9. Aukščiausius įvertinimus ji gavo Statybų ir teritorijų planavimo, Klimato kaitos valdymo ir politikos, Aplinkos kokybės, Prevencijos ir Komforto, Biologinės įvairovės ir Kraštovaizdžio grupėse. Tai viena iš kelių savivaldybių patvirtinusi pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, o taip pat vienintelė šalies savivaldybė pradėjusi naudoti žalumo indeksą vertinant naujai vystomus statybos projektus, bei pirmoji visiškai uždraudusi šildymui deginti anglį ir durpes.
Atsiimdama apdovanojimą Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė pažadėjo, kad miestas išliks pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, išliks aplinkosaugos inovacijų lyderiu šalyje ir visada sau kels tikslą būti dar žalesniu ir palankesniu aplinkai.