Dešimties pakuočių užstatas, paaukotas taromate, virsta vienu kvadratiniu metru senojo miško, būtino retoms ir nykstančioms rūšims išsaugoti. „Užstato sistemos rezultatai šiemet rodo, kad daug Lietuvos žmonių atvirai ir noriai priima galimybes gyventi tvariau ir labiau prisidėti prie aplinkos saugojimo. Grąžinamų vienkartinių užstato pakuočių kiekiai išlieka stabilūs. Džiugina ir tai, kad dalis taros užstato yra paaukojama gamtai išsaugoti“, – sako Gintaras Varnas, USAD vadovas. Per šių metų pirmą pusmetį Lietuvoje jau grąžinta per 336 mln. gėrimų užstato pakuočių.
Per talkas visada yra ką veikti
Kad kiekvienas galime daugiau ir gyventojai aktyviau prisideda prie gamtos puoselėjimo, teigia ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė pastebi, kad vis daugiau žmonių pastaraisiais metais domisi gamtosauga, dalyvauja įvairiose savanorystės iniciatyvose saugomose teritorijose ir ne tik.
A. Jasinavičiūtės teigimu, auga tiek individualių savanorių, tiek organizacijų skaičius, kurie nori prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir puoselėjimo. „Šios iniciatyvos rodo, kad visuomenės sąmoningumas dėl aplinkosaugos svarbos auga“, – reziumuoja pašnekovė ir primena, kad savanorišką veiklą saugomose teritorijose būtina suderinti su tarnybos specialistais.
Projekto „Naturalit“ komanda kartu su VSTT ir saugomų teritorijų direkcijomis visada turi pasiūlymų, kur ir kaip savanoriai gali prisidėti prie teritorijų tvarkymo. „Talkos organizuojamos įvairiais metų laikais, pradedant pavasariu ir baigiant vėlyvu rudeniu ar net žiema, todėl kiekviena komanda gali atlikti prasmingą veiklą jai tinkamu metu. Tai ir infrastruktūros lankytojams tvarkymas, gamtotvarkos darbai pievose, pelkėse ir miškuose, kultūros paveldo vietovių tvarkymas, invazinių augalų naikinimas, švarinimosi darbai (įvairių teritorijų upių, ežerų pakrančių, miškų ir pievų) išlaisvinimas nuo šiukšlių“, – dėsto A. Jasinavičiūtė.
Žinių vaidmuo – labai svarbus
VSTT duomenimis, per ketverius metus savanorystės saugomose teritorijose iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 2300 darbuotojų iš beveik 30-ies įmonių.
Daugiausiai talkų organizuota Kuršių nerijos nacionaliniame, Trakų istoriniame nacionaliniame ir Kauno marių regioniniame parkuose.
VSTT vadovės nuomone, didelę įtaką visuomenei daro tikslinga komunikacija ir edukacija. Tarnyba rūpinasi daugybe saugomų teritorijų – nuo rezervatų iki valstybinių parkų. O kaip prisidėti prie aplinkos apsaugos, gamtos mylėtojai sužino keliaudami po pažintinius takus, lankytojų centrus ir gamtos mokyklas.
Net 9 gamtos mokyklos Lietuvoje – nuo Ignalinos iki Kuršių nerijos – suteikia galimybes pažinti tiek gamtos paslaptis, tiek susipažinti su kultūros ir paveldo vertybėmis. Gamtos mokyklos siūlo didelę edukacinių programų įvairovę. „Perduodami žinias didiname visuomenės supratimą apie saugomų teritorijų tikslą“, – teigia A. Jasinavičiūtė.
Mokytis padeda ir žaismingos idėjos, ir šiukšliadėžių „trūkumas“
Efektyviai informaciją apie gamtos saugojimą perduoda ir kampanija „Keisk tarą į šlamančius“.
Praėjusių metų pabaigoje šią iniciatyvą pradėjusi ne pelno siekianti įstaiga USAD teigia, kad svarbią žinią galima skleisti įvairiomis formomis, kurios patraukia visuomenės dėmesį. Per 8 mėnesius „YouTube“ tinkle kampanijos vaizdo klipas „Šlamantys“ surinko beveik 800 tūkst. peržiūrų. Įsimintiną dainą atliko atlikėjas, rašytojas, menininkas Žygimantas Kudirka (Mesijus) ir choras „Ąžuoliukas“.
Žaluma persmelktas klipas kviečia išsaugoti pačios gamtos suformuotas sengires ir visą jose esančią gyvybę. Taip pat siekta atkreipti dėmesį į problemą, kad nykstant miškams, nyksta ir šių gyventojai, surišti tvirtais priklausomybės saitais. Apskritai, dėl aktyvios žmogaus veiklos, 80 procentų Lietuvos ploto sudariusios sengirės išnyko, o su jomis – ir daugelis jose gyvenusių rūšių. Tad išsaugoti likusius senųjų miškų plotus dabar yra ypač svarbu.
„Lietuvoje situacija per 30 metų labai pasikeitusi, pavyzdžiui, gėrimų pakuočių atliekų aplinkoje smarkiai sumažėję. Žinoma, labai gaila, kad dar pasitaiko atvejų, kuomet miško glūdumoje gali rasti visą vonios kambarį, seną televizorių ar automobilio išnarą. Matyt, kad visų žmonių požiūrio nepavyks pakeisti, bet labai svarbu didinti visuomenės supratimą. Būtina nuolat šviesti visuomenę apie atliekų daromą žalą gamtai, skatinti atsakingą elgesį bei tvarų gyvenimo būdą“, – akcentuoja VSTT direktorė dr. A. Jasinavičiūtė.
Ji pastebi, kad vis dar nemažai nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų piktinasi, kad pažintiniuose takuose nėra šiukšliadėžių. Tarsi po pažintinius takus turėtų važinėti komunalininkai su šiukšliaveže ir rinkti poilsiautojų šiukšles. „Mes laikomės pozicijos, kad nėra tikslo įrengti šiukšlių dėžes, nes tai ką atsinešei – privalai ir išsinešti“, – paaiškina pašnekovė. Kai žmonės tai įsisąmonins ir suformuos naują įprotį, visuomenė pasieks aukštesnį sąmoningumo lygmenį tvarumo kelionėje, per kurią jau išmoko naudotis tiek užstato sistema, tiek kitais pažangiais sprendimais.