Nenustoja kurti
Ekslibrisas dažniausiai suvokiamas kaip knygoje įklijuotas lapelis, tekstu ir vaizdu nurodantis jos savininką. Įdomu tai, kad pirmoji lietuviškų ekslibrisų paroda surengta 1928 metais Kaune. Šią parodą iš savo gausios kolekcijos parengė grafikas, Lietuvos dailės istorikas ir kritikas Paulius Galaunė (1890–1988). Lietuvoje ekslibrisas buvo populiarinamas ir kitų menininkų pastangomis. Šioje srityje reikšmingai dirbo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), Valerijonas V. Jucys (1930–2016), Vincas Kisarauskas (1934–1988), Alfonsas Čepauskas (g. 1929) ir kiti. Jų dėka kasmet buvo organizuojamos ekslibrisų parodos, konkursai, rengiami katalogai.
Minėdama pirmosios lietuviško ekslibriso parodos jubiliejinius metus ir pagerbdama menininkus, prisidėjusius prie lietuviško ekslibriso sklaidos nuo 1928 m. iki šių dienų, biblioteka kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga pakvietė Lietuvos kūrėjus dalyvauti 25-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje. Džiugu, kad parodai darbus pateikė septyniasdešimt keturi Lietuvos dailininkai. Tai rodo, kad ekslibrisus kuriantys menininkai, nepaisydami ekslibriso populiarumo bangavimo, lieka ištikimi šiam mažosios grafikos žanrui.
Stebina universalumu
Kadangi dalyviai nebuvo apriboti techninių reikalavimų ar nurodymų, parodoje galime pasigėrėti atlikimo būdų įvairove, puikiai iliustruojančia grafikos galimybes ir universalumą. Menotyrininkės Kristinos Dailidaitės teigimu, technologijų kaitos tendencijos ekspozicijoje gana ryškios: tradicines iškiliosios ir giliaspaudės grafikos technikas (kurios pačios parodoje yra gana plačiai interpretuojamos) papildo kompiuterinė grafika, reprodukcija, eksperimentinės autorinės technikos. Parodoje galima išvysti ir tokių ekslibriso žanro netikėtumų kaip skiautiniai ar popieriaus karpiniai. Prieš akis atsiveria daugialypis skirtingų kūrybinių formų kaleidoskopas, organiškai susiliejantis į vientisą grafinių išraiškų lauką. „Išskirti vieną ekslibrisą būtų ypač sunku. Parodos organizatoriai neteikė jokių techninių apribojimų, todėl turime labai platų kūrybos ir technikų spektrą, kuris gerokai peržengia tradicinę grafiką“, – kalbėjo K. Dailidaitė.
Parodoje, be Lietuvos meno pasaulyje puikiai žinomų vardų, galima išvysti ir rečiau matomų ar savamokslių autorių kūrinių. Menotyrininkės Jurgos Minčinauskienės nuomone, tai tik įrodo, kad ekslibrisas yra saviraiškai atvira, plačią kūrėjų bendruomenę vienijanti medija: „Svarbiausia, kad 25-ąjį kartą rengiama paroda žymi neblėstantį domėjimąsi knygos ženklu, pagerbia šios srities entuziastus, be kurių nebūtų tęstinumo, tokio aktualaus ir brangintino šiomis neramiomis dienomis.“
Kviečia prisijungti
Tam, kad ekslibrisai džiugintų ne tik parodos dalyvius, bet ir visuomenę, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ragina dalintis ekslibrisų parodos atvirlaiškiais. Knygų nameliuose kiekvienas skaitymo malonumą jaučiantis žmogus ras kokybiškas parodos darbų kopijas su autorius bei parodą pristatančia anotacija ir skatinimu perduoti žinią artimui. Tikimasi, kad taip informacija apie respublikines ekslibrisų parodas ir Lietuvos dailininkus ekslibrisininkus pasklis plačiau. Šią užduotį įgyvendinti padeda savanoriai iš atminties ir kultūros institucijų. Platindami atvirlaiškius, jie fotografuojasi ir nuotraukas viešina socialiniuose tinkluose žymėdami #dalinkisekslibrisu.
25-ąją Lietuvos ekslibriso parodą jau buvo galima apžiūrėti Šiauliuose, Kaune, Vilniuje. 2024 m. gruodžio 4 d. – sausio 5 d. paroda bus eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Kviečiame apsilankyti.
Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.