„Daugybę metų mūsų šalyje kalbama, kad reikia vystyti pramonę, kurti darbo vietas, rūpintis regionais. Natūralu, kad labai daug naftos išgauti Lietuvoje negalime, aviacijos pramonę, jei ir pradėsime vystyti, – dar negreit. Tad yra kelios sritys, kurias galime išnaudoti šalies ekonomikai ir socialinei gerovei vystyti, viena jų – medienos pramonė. Tačiau užuot iš valstybinių miškų medienos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, ir tokiu būdu gavę socialinės ir ekonominės naudos visai šaliai, mes šiuo metu paprasčiausiai parduodame žaliavą“, – kalba R. Beinortas.
Anot pašnekovo, šią situaciją sąlygoja tai, kad LR miškų įstatyme esanti nuostata, įpareigojanti rūpintis ne tik ekonomine, bet ir socialine nauda valstybei, iki šiol neperkelta į Vyriausybės tvirtinamą medienos pardavimo tvarkos aprašą. Tokia padėtis Lietuvoje nesikeitė beveik nuo nepriklausomybės paskelbimo, kol galiausiai Vyriausybė atliko namų darbus – prieš kelerius metus įvykdė valstybinių miškų valdymo reformą.
„Šiuo metu veikianti Vyriausybė bene vienintelė į savo programą pakankamai kategoriškai įsirašė, jog reikia sutvarkyti šį klausimą – kad žaliavos nebūtų išvežamos, kad, remiantis pasaulio ir Europos Sąjungos praktika, būtų sukurta sistema, skatinanti žaliavas perdirbti toje šalyje, kur jos užaugintos. Taip vienas pagrindinių šių žaliavų pardavėjų – valstybė – nepatirtų nuostolio ir pelningai jas parduotų“, – tikina R. Beinortas.
Anot asociacijos vadovo, skirtumas tarp rąsto sukuriamos vertės ir pagaminto baldo vertės yra didžiulis. Specialistas skaičiuoja, kad pardavus 600 tūkst. kubinių metrų paprastos žaliavinės medienos, valstybės pajamos siekia apie 30 mln. eurų. Šį medienos kiekį perdirbdama į medžio drožlių plokštes baldų gamybai, valstybė ne tik sukurtų 150 darbo vietų, bet ir pagamintų produkcijos, kurios vertė siektų 75 mln. eurų. Iš tokio paties kiekio medienos gamindama baldus, valstybė sukurtų 1500 darbo vietų, o parduodamos produkcijos vertė išaugtų iki 270 mln. eurų. Tad tiesiog išvežama mediena yra didžiulis nuostolis valstybei.
Situaciją kardinaliai pakeistų vienas sprendimas
„Vyriausybė, inicijavusi valstybinių miškų valdymo reformą, pademonstravo patį pozityviausią politinį ryžtą ir tai yra labai sveikintina. Po reformos, kai naujoji Valstybinės miškų urėdijos administracija priėjo prie visos informacijos, buvo pamatyta, kokiomis schemomis naudojantis buvo perpardavinėtojų „laimimi‘‘ aukcionai, ir kaip menama aukščiausia kaina, kurios, neva, nesugebėdavo pasiūlyti pramonė, niekada nenukeliaudavo į valstybės kišenę“, – kalba pašnekovas.
Pasak asociacijos vadovo, keletą darbo grupių sukūrusiems ir reformą įgyvendinusiems politikams teliko žengti paskutinį žingsnį, ir problema bus išspręsta: Vyriausybė turi patvirtinti žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos aprašą.
Anot pašnekovo, šis aprašas numato, kad mediena iš valstybinių miškų bus parduodama dviem ratais: pirmajame rate galės dalyvauti tik įmonės, perdirbančios žaliavą į gaminius, o antrajame rate šios medienos įsigyti galės ir perpardavimu užsiimančios įmonės. R. Beinorto teigimu, tai užtikrintų, kad parduodama mediena aprūpintų pramonę žaliava, suteikdama šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.
„Lietuva šiandien yra turbūt vienintelė vieta, kur atvažiuoti ir nusipirkti medienos gali bet kas. Daugybė viso pasaulio ir Europos Sąjungos valstybių, įskaitant ir mūsų kaimynes, yra priėmusios panašius teisinius aktus ir rūpinasi ne tik ekonomine, bet ir socialine nauda šaliai. Visos valstybės stengiasi, kad jų užauginta mediena būtų akstinas kurti darbo vietas, stiprinti perdirbimo pajėgumus, vystyti pramonę, gaminančią produktus, kurie būtų eksportuojami su didesne pridėtine verte. Mes jau esame padarę nemažai – liko padaryti šį žingsnį, kuris labai pozityviai pasitarnautų viso sektoriaus vystymuisi“, – kalba R. Beinortas.
Anot asociacijos vadovo, tokios permainos padėtų pritraukti užsienio investuotojų, kurie šiuo metu į mūšų šalį vis dar žvelgia skeptiškai dėl nepalankių apsirūpinimo žaliava sąlygų. Be to, jau įvykdyta miškų reforma teigiamai nuteikė ir Lietuvos investuotojus – Akmenės rajone susikūrė „Medienos produktų gamybos inovacijų“ klasteris, šį pavasarį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje atidaryta baldų gamykla. Bendra investicijų suma klasterio rėmuose siektų apie 500 mln. eurų.
Turi atsakymą Konkurencijos tarybai
Anot pašnekovo, pirkėjus, įsigyjančius medieną iš valstybės miškų, galima skirstyti į dvi kategorijas: medienos produktų gamintojus ir žaliavų perpardavinėtojus. Todėl šį sprendimą priimančiai Vyriausybei abejonių kelti gali nebent Konkurencijos taryba, teigdama, kad tokia įstatymo redakcija tam tikra prasme suvaržytų konkurenciją. Tačiau konkurencijos įstatyme numatyta, kad Vyriausybė turi teisę daryti tam tikrus jai patogius sprendimus – riboti ar neriboti konkurencinę aplinką, siekdama aukštesnių tikslų.
„Kita vertus, elektroninėje erdvėje jau ne vienerius metus vyksta medienos pardavimo iš valstybinių miškų aukcionai. Praktika parodė, kad yra nusistovėjusi pirkėjų dalis – tai yra kiek daugiau nei 600 įmonių, kurios perka medieną iš valstybinių miškų. Maždaug 600 jų yra įmonės, gaminančios medienos produktus, ir tik kelios įmonės yra medienos perpardavinėtojos.
Net jei atsitiks taip, kad pirmajame rate jie neturės galimybės dalyvauti, esant daugiau nei 600 pirkėjų, kaina, kurios pageidaus pardavėjas, garantuotai susiformuos. Antra, įmonė galės nusipirkti tiek medienos, kiek ji deklaruoja galinti perdirbti. Įmonė neturės teisės nusipirktos medienos perparduoti, ir įsigyti galės tik tuos medienos sortimentus (tipus), kuriuos perdirba“, – tvirtina R. Beinortas.
Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad šiuo metu Lietuvoje nėra išvystyta lentpjūvių veikla, tad didžioji dalis jai skirtų medienos sortimentų iš Lietuvos išvežama, ir taip bus tol, kol sustiprės lentpjūvių sektorius.
Anot asociacijos vadovo, priėmus šią aprašo redakciją, lentpjūvėms reikalinga žaliava atkeliautų į pirmąjį ratą, ir kadangi įmonių, kurios ją įsigytų perdirbimui, iš pradžių būtų mažai, nenupirkta mediena keliautų į antrąjį ratą, kur ją įsigyti galėtų visi pageidaujantys, įskaitant ir perpardavinėtojus.
„Tačiau tai bus signalas potencialiems investuotojams: pagal žaliavos kiekį, keliaujantį per šiuos ratus, galima planuoti investiciją – statyti lentpjūves, vystyti pajėgumus ir išjudinti pramonę“, – įsitikinęs R. Beinortas.
Užsakymo nr.: PT_81308718