Praėjusiais metais varžybos vyko Tauragnuose ir buvo dedikuotos garsiai mokslininkei, botanikei Eugenijai Šimkūnaitei. Šiais metais renginys persikėlė į Žemaitiją, kurioje savo laiku ir gyveno pats J.A. Pabrėža. Kaip pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė, „Rūšių ralis“ – vienas iš daugelio tarnybos organizuojamų gamtosauginių veiklų, kuriomis siekiama skatinti jaunąją kartą pažinti Lietuvos gamtą ir saugomas teritorijas.
„Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuruojanti Lietuvos saugomų teritorijų veiklą, vykdo aktyvų gamtosauginį švietimą: mokyklose rengiame žaliąsias pamokas, aiškiname vaikams ir moksleiviams nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų svarbą, kas ir kodėl juose yra saugoma. „Rūšių ralis“ yra viena iš šios edukacijos iniciatyvų, kurios metu vaikai gali gyvai susipažinti su mus supančia natūralia gamta, patyrinėti ją ir suprasti, kad visi mes esame jos dalis“, – sako D. Rakauskaitė.
Atrankoje į varžybas buvo kviečiamos dalyvauti visos Lietuvos mokyklos, o dalyviai buvo skirstomi pagal amžiaus grupes: 3-4 klasių, 5-8 klasių, 9-11 klasių mokiniai. Komandas sudarė 5 mokiniai ir mokytojas.
„Konkurso metu komandos atliko „namų darbus“ – išsirinkusios vieną konkretų augalą, turėjo paruošti išsamų jo tyrimą su aprašymais, nuotraukomis, piešiniais. Originaliausiai ir išsamiausiai informaciją pateikusios komandos buvo pakviestos į „Rūšių ralio“ renginį, kuriame laukė finalinė kova – per tam tikrą laiką paskirtoje teritorijoje identifikuoti kuo daugiau skirtingų augalų rūšių“, – pasakoja VSTT atstovė.
Renginį kartu organizavęs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbys pasakoja, kad „Rūšių ralis“, kaip edukacinė forma, iki praėjusių metų buvo organizuojama profesionaliems gamtininkams ir pažengusiems mėgėjams, tačiau pasitelkus išmanias technologijas, tapo labai patrauklus ir jaunimui.
„Specialistai viską fiksuoja popieriuje, ataskaitose, tačiau jaunimui pritaikėme jiems patrauklesnę duomenų sisteminimo formą – Kalifornijos mokslo akademijos sukurtą ir į lietuvių kalbą išverstą „iNaturalist“ programėlę, esančią išmaniuose įrenginiuose ir leidžiančią į sistemą įkelti bei pažinti daugybę rūšių. Fiksuojant gamtines rūšis per šią programėlę, išlieka ir mokslinė vertė – vaikų stebėjimus gali pamatyti viso pasaulio vartotojai, o jų atradimus identifikuoja gamtininkai profesionalai“, – aiškina A. Kulbys.
Finalinis konkurso etapas vyko Žemaitijos nacionaliniame parke, kurio teritorijoje komandos kelias valandas tyrinėjo augalus.
„Specialiai paskirstytose vietose kas plančetėmis, kas mobiliaisiais telefonais fiksavo augalus, juos kėlė į programėlę, o ekspertai vertino surinktą informaciją. Šių metų rezultatas – per ne pilnas 2 val. vaikai užfiksavo 120 skirtingų augalų rūšių. Kadangi teritorija, kurioje vaikai tyrinėjo augalus, buvo vos kelių hektarų, o laiko tarpas – taip pat ne ilgas, galima sakyti, kad tai gana puikus rezultatas“ – tikina Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro atstovas.
Kaip sako A. Kulbys, organizatoriams buvo labai smalsu, ar vaikams pavyks aptikti ne tik jiems žinomas, bet ir retas bei ypatingas augalų rūšis.
„Dar prieš varžybas stovyklavietėje vaikams parodėme paslaptingą ir retą augalą, pavadinimu „paprastasis vardenis“. Žinojome, kad toje teritorijoje, kuriose vaikščios vaikai, jis auga, tačiau šį augalą labai sunku įžiūrėti, nes jis yra vos didesnis už pirštą ir tiesiog „pranyksta“ tarp kitų augalų. Mūsų nuostabai, vaikai jį aptiko ir užfiksavo. Negano to, kai kas aptiko ir retai pastebimus ant augalų „parazituojančius“ grybelius. Tad vaikų smalsumas, pastabumas ir sugebėjimas pažinti įvairius organizmus mus tikrai nustebino“, – atvyrauja pašnekovas.
Renginyje dalyvavo komandos iš Žagarės, Vilkaviškio, Marijampolės ir Klaipėdos, o tai, pasak A. Kulbio, leido vaikams ne tik susirasti naujų draugų, bet ir vieniems iš kitų pasimokyti.
„Tai gana skirtingos Lietuvos vietos, su skirtingomis savo gamtinėmis savybėmis, todėl vaikams buvo labai smagu pabendrauti vieniems su kitais, pasidalinti patirtimi, kas ir ką yra matęs. Vienas vaikas, pavyzdžiui, tyrinėja paukščius, kitas – augalus, trečias – gyvūnus, todėl kiekvienas turėjo ką papasakoti savo bendraamžiams“, – sako A. Kulbys.
Pasibaigus oficialiai konkurso dalyviai, buvo apdovanoti daugiausiai rūšių aptikę dalyviai, o po apdovanojimų ceremonijos sekė laisvoji renginio programa.
„Po varžybų vaikams buvo pravestos paskaita, kurios metu ekspertai papasakojo, kas buvo užfiksuota teisingai, kur suklysta. Visi dalyviai buvo pakviesti į vabzdžių tyrimą, kurio metu buvo stebima šių organizmų įvairovė. Vėliau laukėme sutemų ir ėjome stebėti jonvabalių. Vaikai buvo labai sužavėti, nes daugelis iš jų pirmą kartą gyvai matė tamsoje šviečiančius jonvabalius.
Renginio pabaigoje Žemaitijos nacionalinio parko vadovas Ramūnas Lydis vaikams papasakojo apie parką, jame saugomas vertybes, kraštovaizdį ir ekosistemos įvairovę. Vaikai aplankė parko lankytojų centrą, ekspoziciją, kas norėjo, galėjo pabraidyti Platelių ežere“, – apie smagų laiką nacionaliniame parke pasakoja A. Kulbys.
Kaip teigia VSTT atstovė D. Rakauskaitė, įvykusias varžybas neabejotinai galima vadinti sėkmingu renginiu, todėl jau kitais metais yra planuojamas ir trečiasis konkursas.
„Matome, kad tikrai yra vaikų, kuriems tokia veikla labai įdomi, po konkurso jie neapleidžia gamtos tyrinėjimo, gilina savo žinias, o kai kas, galbūt, net ir planuoja sukti gamtosaugos specialistų keliu. Todėl tikimės, kad šis renginys taps gražia tradicija ir daugeliui padės dar geriau pažinti mūsų saugomą gamtą“, – sako D. Rakauskaitė.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_87545315