Įvykių statistiką vis dar smarkiai lemia neatsakingas vairavimas
Įvykiai keliuose glaudžiai susiję su sezoniškumu ir didėjančiu automobilių parku. Vien praeitais metais Lietuvoje įregistruotos 531 505 transporto priemonės, įskaitant ir keleivinius lengvuosius automobilius, rugsėjį – 42 947. Šių metų tendencijos mažėjančios, tačiau vis tiek skaičiai reikšmingi. Sausio–rugsėjo mėnesiais į gatves išvažiavo 308 492 transporto priemonės, įregistruotos pirmą kartą, o rugsėjį įregistruota beveik dvigubai mažiau nei pernai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, –24 465.
Visgi specialistai pastebi, jog viena esminių įvykių keliuose priežasčių, dažnai atnešančių ir itin skaudžių padarinių, išlieka leistino greičio viršijimas. Policijos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 32 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, ir 25 proc. – kuomet buvo sužeistųjų, nulėmė tai, kad vairuotojai nepasirinko saugaus važiavimo greičio arba viršijo leistiną. Sumaišties keliuose padaugėja ir dėl ilgesnio tamsiojo paros laiko, matomumą ribojančių dažnesnių kritulių, tvyrančio rūko ir dėl jų pasikeitusios pačių kelių būklės.
Rudenį persukamos laikrodžių rodyklės irgi turi įtakos avaringumui: į darbą ir iš jo dažniausiai vykstama tamsoje, orai taip pat būna permainingi. Adaptuotis prie laiko pasikeitimo, net ir sukiojant laikrodį jau ilgus metus, vis dar sunku ir rizika pirmosiomis dienomis pastebima tiek vairuojančiųjų, tiek pėsčiųjų atžvilgiu.
Pagalbos kelyje dažniausiai prireikia penktadienį
Eismo įvykiuose dažnai neapsieinama ne tik be policijos pareigūnų, bet ir techninės pagalbos ekipažo. Igno Krasausko, lyderiaujančios įmonės techninės pagalbos srityje „Falck Lietuva“, per metus aptarnaujančios 26 tūkst. klientų, vadovo teigimu, 50 proc. atvejų, į kuriuos vyksta jo komanda – būtent eismo įvykiai ir avarijos. Tuomet tenka transportuoti sudaužytus, traukti nuo kelio nulėkusius, apvirtusius automobilius. Rugsėjį avaringiausiu Lietuvos kelių policija užfiksavo penktadienį – šią dieną pirmąjį rudens mėnesį įvyko daugiausia eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Techninius eismo įvykius I. Krasauskas linkęs vadinti įprasta vairuojančiųjų patirtimi ir netgi šiokia tokia kasdienybe, kai bent kartą dėl neapskaičiuoto kuro kiekio, netikėtai išsikrovusio akumuliatoriaus ar nuleistos padangos tenka kviestis techninės pagalbos specialistus. Esant didesnei problemai, kai toliau važiuoti automobiliu nebeįmanoma dėl techninių gedimų, prireikia ir transportavimo paslaugos.
„Vertinant kasmetinį visų registruotų pagalbos iškvietimų skaičių, techniniai gedimai sudaro apie 30 proc., o dažniausiai pagalbos prireikia penktadienį. Žmonės ruošiasi savaitgalio išvykoms, skuba po darbų namo, neretai darbovietės būna ir kituose miestuose. Bet pastebime ir tai, kad iškvietimų netrūksta poilsio dienoms pasibaigus – pirmadieniai dažnai būna net ir aktyvesni nei penktadieniai, kuomet tiesiogine prasme reikia įsivažiuoti į naują savaitę, imtis susiplanuotų reikalų įgyvendinimo“, – komentuoja I. Krasauskas.
Pasak jo, gedimų problematika skiriasi, priklausomai nuo automobilio eksploatacijos laiko, modelio, tačiau techniniais gedimais įvardijami tokie, kai sustreikuoja automobilių elektronika ar mechanika.
Pagelbėjama ir išsikrovus elektromobilio baterijai
Paklaustas, kokios kitos problemos, dėl kurių skambinama techninės pagalbos ekspertams, „Falck Lietuva“ vadovas išvardija daugeliui vairuotojų gana pažįstamas situacijas. 10 proc. įvykių susiję su nuleistos, pradurtos, prakirstos ar kitaip pažeistos padangos priežastimi, o 8 proc. – su akumuliatoriais, kai šie išsikrauna dėl gedimų ar vairuotojo kaltės, pavyzdžiui, paliktų šviesų. Kartais tam pakanka tiesiog užvesti transporto priemonę su specialia įranga, tačiau, jei gedimas rimtesnis, prireikia ir transportuoti į servisą. Likusią dalį įvykių sudaro avarinis atrakinimas, klientui pametus ar užtrenkus raktelius, arba pasibaigę, sumaišyti degalai.
Vis daugiau žmonių svarstydami apie naudoto ar naujo automobilio įsigijimą dairosi ir į ekologiškais bei ekonomiškais laikomus elektromobilius. Pasak Susisiekimo ministerijos, praėjusiais metais iš viso Lietuvoje įregistruotų grynųjų elektromobilių ir įkraunamų hibridinių automobilių skaičius buvo 2508, šiemet – 3985. Per artimiausią penkmetį numatoma, jog šis kiekis išaugs daugiau nei dešimt kartų – iki 46 066.
„Pastebime, kad dažniausiai pasitaikanti priežastis, kai pagalbos prireikia aplinkai draugiškų priemonių vairuotojams, yra išsikrovusi elektromobilio baterija. Šių automobilių užvedimas kiek kitoks nei įprastų benzininių ar dyzelinų ir reikalauja specifinių žinių, tad patiems vairuotojams ne visada tai pavyksta padaryti. Šiuo atveju patartina kviesti techninę pagalbą, kurios darbuotojai yra apmokyti dirbti su aukštosios įtampos automobilių baterijomis“, – pasakoja I. Krasauskas.
Svarbu rūpintis automobiliu prevenciškai, o ne šiam galutinai užgesus
Dažnai neužsivedus automobiliui dėl neva išsikrovusio akumuliatoriaus net įjungus papildomą energijos šaltinį, „išlenda“ kitos problemos: neveikiančios pakaitinimo žvakės, nekokybiški ar seniai keisti tepalai, dėl kurių variklį užvesti žymiai sunkiau. Tai ypač išryškėja, kuomet lauke ima vis labiau šalti.
„Vis dar esame įpratę suklusti tik tuomet, kai kas nors automobilyje pradeda barškėti. Bet kartais nuo nemalonių ir ypač neplanuotų situacijų apsaugo tiesiog reguliari automobilio priežiūra – nuo akumuliatoriaus būklės patikrinimo iki gerai sureguliuotų žibintų, kurie teisingai apšvies kelią. Svarbu apgalvoti net tokį paprastą dalyką kaip iš vidaus, ne tik iš išorės švarus priekinis automobilio stiklas. Gedimui tai įtakos gal ir neturi, tačiau vairuoti tikrai saugiau ir komfortiškiau, ypač tamsiuoju paros metu“, – pataria I. Krasauskas.
Jei visgi tenka kviestis techninę pagalbą, „Falck Lietuva“ mieste atvyktų maždaug per 30–40 minučių, už miesto – maždaug per 70 minučių. Techninė pagalba lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams – ne vienintelė paslauga, kurią įmonė teikia. Visą parą veikia „Falck Lietuva“ skambučių centras, koordinuojantis ne tik techninės pagalbos keliuose, bet ir namuose įvykius, taip pat patariantis, konsultuojantis klientus įvairiais techniniais ar draudimo klausimais.
Apie „Falck“
„Falck Lietuva“ veikia 16 metų ir teikia lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių bei puspriekabių techninę pagalbą, skambučių centro, medicininio ir namų ūkio asistavimo paslaugas. 2004 m., verslo grupei „Altas“ įkūrus savarankišką techninio asistavimo paslaugas teikiantį padalinį „Altas techninė pagalbos tarnyba“, šis vėliau išaugo į „Altas Assistance“. 2015 m., įsigijusi 100 proc. akcijų, į kompaniją investavo „Falck“. Pasauliniu mastu įmonė gyvuoja 102 metus ir be asistavimo paslaugų, kurias vykdo „Falck Lietuva“, teikia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, greitosios medicinos pagalbos, darbo saugos mokymų, medicininės reabilitacijos paslaugas.
Užsakymo nr.: PT_85713063