Įsirengė dvi saulės jėgaines
Netoli Elektrėnų įsikūrusios žuvininkystės bendrovės „Bartžuvė“, užsiimančios žuvų veisimu ir auginimu, vadovas Karolis Panasenka teigė, kad visiems rekomenduotų įsirengti saulės elektrines, jeigu tam yra sąlygos ir galimybės.
Jo vadovaujamame žuvininkystės ūkyje įrengtos dvi saulės jėgainės, viena – ant pastato stogo, kita – sklype. Jos pagamina apie 70 proc. ūkyje sunaudojamos elektros energijos. Bendrovė norėtų, kad visa sunaudojama energija būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
„Esame labai patenkinti, saulės jėgainės mums tinka ir patinka. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viską labai gerai suorganizavo ir parengė tinkamas taisykles, lengvai įgyvendinome du projektus ir „žali“ esame apie 70 procentų“, – teigė K. Panasenka.
Jis sakė neatsilaikęs prieš saulės elektrinių bumą ir ėmęs skaičiuoti, ar toks projektas būtų naudingas žuvininkystės ūkiui. „Skaičiai parodė, kad apsimokėtų, todėl nusprendėme rengti projektą ir prašyti paramos. Iš pradžių saulės elektrinę įsirengėme ant stogo, pasižiūrėjome, kaip veikia. Pasidžiaugę, kad viskas gerai ir sklandu, pasistatėme dar vieną – sklype. Paaiškėjo, kad ši dar šiek tiek efektyvesnė“, – pasakojo bendrovė vadovas.
Anot jo, pirmoji saulės jėgainė buvo įrengta 2023 m. vasarį, o antroji – rugpjūtį. Abiejų elektrinių instaliuota galia – daugiau kaip 60 kilovatų (kW).
„Elektrinės dirba tvarkingai. Galima sakyti, kad naudą pajutome iš karto, čia gi toks aiškus dalykas: saulė šviečia ir elektra gaminama. Dabar, kai elektra vėl brangsta, mūsų energijos sąskaitos negąsdina, šios investicijos sumažino mūsų gaminamų produktų savikainą. Be to, svarbu ir malonu, kad taip prisidedame prie tvarios akvakultūros, klimato kaitos švelninimo ir šalies saugumo strategijos, kuria siekiama kuo daugiau energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir nepriklausyti nuo iškastinių resursų“, – sakė K. Panasenka.
Nauda tik pradeda atsiskleisti
Žuvininkystės ūkio projektai buvo remiami pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“.
Šios priemonės siekis – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat – efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas. O pagal ją parama skiriama investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.
Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėja Brigita Barisevičienė pastebėjo, kad saulės jėgainių naudingumas dar labiau atsiskleis vėlesniu laikotarpiu, nes tik pernai jos buvo baigtos įrengti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų (Rusnė), Rytų (Meškerinė) ir Pietų (Laukysta ir Simnas) regionų žuvivaisos skyriuose. Nors saulė įdarbinta yra pakankamai trumpai, bet jos sugeneruota nauda jau akivaizdi – saulės elektrinių pagaminta elektros energija siekė iki 50 proc. sunaudojamos elektros energijos ir Žuvininkystės tarnybai jau padėjo sutaupyti apie 17 proc. tam sunaudojamų lėšų.
„Tikrai jas rekomenduojame, ypač tiems ūkiams, kurie turi uždaras akvakultūros sistemas ir naudoja nemažai elektros energijos“, – pažymėjo Žuvininkystės tarnybos atstovė.
Atsinaujinančių energijos šaltinių energija akvakultūros ūkiuose naudojama elektros, šilumos gamybai.
Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“ buvo patvirtintos 9 paraiškos, sutarčių suma – daugiau kaip 217,5 tūkst. eurų, iš kurių išmokėta per 209,4 tūkst. eurų.
Sulaukė susidomėjimo
Investicijos į atsinaujinančiosios energijos sistemas ir toliau yra remiamos. Parama teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programos antrojo prioriteto „Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje“ priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėtinę vertę kuriančias veiklas“.
ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorė Ieva Žundienė patvirtino, kad pagal šią priemonę šiemet vasarą jau įvyko pareiškėjų susidomėjimo sulaukęs kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus investicijoms į energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą akvakultūroje ir žuvininkystės produktų perdirbimo įmonėse.
Ji atkreipė dėmesį, kad prašant paramos (kai pareiškėjas atitinka mažos ar vidutinės įmonės statusą) įrangai, skirtai gaminti energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, paramos intensyvumas siekia iki 75 proc., o kitoms veikloms – 60 proc.