Pastebima, jog augintinių mitybos pasirinkimai vis dar ypač varijuoja. Vieni žmonės šunis šeria sausu maistu, kiti žalia mėsa (vadinama „raw“ mityba), dar kiti – košėmis.
„Visada galima sutikti su žmonėmis, kurie sako, kad jų pasirinktas gyvūnų mitybos modelis yra geriausias, nes jei jie mano, kad gyvūnas atrodo puikiai, gerai jaučiasi, yra geros kondicijos, fizinės formos – reiškia viskas yra gerai. Iš mūsų klinikos pavyzdžių: per metus apsilanko maždaug 12 tūkst. pacientų. Mes turime praktiką, kad rašydami ligos anamnezę iš pradžių padarome lengvą apklausą apie gyvūno gyvenimą ir paklausiame paprastų dalykų: kaip gyvūnas yra maitinamas, kaip jis gyvena, ar jis yra labiau fiziškai aktyvus ar mažiau ir po to aprašome visą jo išvaizdą. Surinkome pakankamai gerą duomenų bazę, kad galime pasakyti, jog apie trečdalis šunų Lietuvoje vis dar maitinami košėmis, verdami kažkokie nuovirai. Dar trečdalis žmonių puikiai žino, kad šeria „brendiniu“ maistu, puikiai žino jo pavadinimą. Likęs trečdalis žmonių sako, kad pavadinimo neatsimena“, – pasakoja veterinarijos klinikos „Kaivana“ direktorius Algirdas Gelžinis.
Galima atsižvelgti į gamtą. Šuo yra vilko artimiausias giminaitis. Tai reiškia, kad jų genetinis paveldas yra labai panašus. Vilko racione didžiąją dalį sudaro mėsa. Mėsa yra pagrindinis patiekalas ir tas pats turėtų būti šunų mityboje.
„Kas blogiausia šunų mityboje, ką visi veterinarai patvirtins – tai yra grūdinės kultūros, nes jos yra visiškai netinkamos. Tai dar kitaip vadinami greitieji angliavandeniai, kurie papuolę į skrandį labai greitai pakelia cukraus kiekį, dėl to labai daug gyvūnų serga diabetu. Pati teisingiausia mityba yra pagal gamtą – mėsa ir jos subproduktai, vaisiai, daržovės – tie dalykai, kurie iš principo randami miške ir jais maitinasi vilkas“, – teigia A. Gelžinis.
Šiuo metu pastebima vis labiau populiarėjanti „raw“ mityba – šėrimas žalia mėsa. Šeimininkai pastebi, jog maitinantis tokia mityba augintinių kailis blizga, ant dantų nesikaupia akmenų ir nėra blogo kvapo iš burnos. Tačiau šis mitybos pasirinkimas nėra lengvai įgyvendinamas ir reikalauja daug pastangų.
„Būna klientai, kurie ateina ir mes pasiūlome pirkti kažkokį produktą – sausą maistą, konservuotą, ir kai žmogus pamato kainą, jis sako, kad „už tą kainą galėčiau nupirkti jautienos nugarinės ir visa laiką ja maitinti šunį“. Bet mes sakom, kad tai visiškai yra netiesa, nes jei Jūs maitinsite vien tik jautienos nugarine, tai gyvūnui labai greitai pritrūks labai daug medžiagų. Reikia suprasti, kad turi būti prisotinta labai daug medžiagų: tiek vaisių, tiek daržovių, tiek tirpios ir netirpios ląstelienos, svarbus mėsos kiekis, subproduktų kiekis. Norint maitinti „raw“ mityba reikia labai daug išmanyti ir į tai žiūrėti rimtai. Tai labai sudėtinga, nes šunys negali mums pasakyti, ko jiems norėtųsi, kokių medžiagų jiems trūksta: mineralų ar vitaminų. Tiesiog pamatome, kad kailis darosi negražus, visa laiką ašaroja akys ir dar kažkokie kiti simptomai, kurie rodo, kad šuniui kažko trūksta, yra per daug ar yra alergija“, – pasakoja A. Gelžinis.
Jei visgi šeimininkas priėmė sprendimą savo augintinį maitinti sausu maistu, ypač svarbu išmokti skaityti etiketes ir jas analizuoti.
„ES yra tokia tvarka, kad visi gyvūnų maisto ingredientai turi būti surašyti nuo didžiausio iki mažiausio kiekio. Kai kurie gamintojai viską rašo konkrečiai, kai kurie – turi teisę konkrečiai nerašyti, jie surašo tik eilės tvarka. Jei pirmi keli ingredientai yra mėsa ir mėsos produktai, galima sakyti, kad maistas tikrai geras. Jei jame nėra grūdų, jis yra begrūdis, visi tie dalykai reiškia, kad maistas yra kokybiškas ir turėtų tikti Jūsų augintiniui. Bet yra vienas „bet“ – maždaug trečdalis visų augintinių mūsų praktikoje turi įvairių susirgimų, įgimtų nukrypimų ir dažnai jiems būtina speciali mityba. Galbūt gyvūnas yra alergiškas, ir nors maistas yra sausas, bet jame turėtų būti tik vienos rūšies baltymas, vienos rūšies mėsa. Negali, pavyzdžiui, būti sumaišyta iš kelių rūšių. Tad šioje vietoje reikėtų labai daug tartis su veterinarijos gydytojais ir iš jų galima būtų daug ką sužinoti“, – teigia A. Gelžinis.
Taip pat svarbu paminėti, jog pakeisti to paties gamintojo maisto rūšį į kitą nėra blogai, o kaip tik rekomenduojama.
„Dar prieš 2-3 metus buvo nuostata, ypatingai JAV, kur yra aukščiausio lygio šunų maisto industrija, kad reikėtų tuo pašaru maitinti vienodai ir „nešokinėti“. Po to buvo atliktas tyrimas, kad, jei gyvūnas visada yra maitinamas begrūdžiu, aukščiausios kilmė maistu, tai galimai sukelia tam tikras širdies ligas. Dėl to visi gamintojai pradėjo rekomenduoti, kad kartais galima ir netgi reikėtų, pirkti kad ir to pačio gamintojo, bet kitą mėsą, pavyzdžiui, ne vištieną, o jautieną, ar žuvį ir vis pakaitalioti tą gyvūlinės kilmės baltymą, kad išvengti su širdimi susijusių ligų“, – pasakoja A. Gelžinis.