Apie besikeičiantį kaimo turizmo modelį, žmonių poreikius, lūkesčius bei apie tai, ką gali padovanoti gamta, pasakoja nekilnojamo turto įmonės „Namudė“ vadovas ir gamtos mylėtojas Alvydas Boguševičius.
Kiek žinau, turite ne tik beveik 30 metų darbo patirtį NT sektoriuje, bet ir visą savo gyvenimą leidžiate kone gamta turtingiausiame Lietuvos regione – Aukštaitijoje. Papasakokite, kaip keitėsi žmonių poreikiai, kalbant apie kaimą, sodybas ir turizmą Lietuvoje.
Iki nepriklausomybės atgavimo ir dar kurį laiko po to žmonėms buvo labai svarbu puoselėti sodybą. Iki kokių 2002 m., galima sakyti, buvo kuriami pusdvariai: auginami gyvuliai, statomi šiltnamiai, gėlynai, vystomas ūkis. Kiek vėliau, keičiantis ekonominei situacijai, augant išlaikymo kaštams, brangstant darbo jėgai, sodybos milimalizavosi – namas, pirtelė, pavėsinė ir plotelis žemės. Tokie NT objektai tapo poilsio, savaitgalio pramogų vietomis. Žmonės pradėjo aktyviai keliauti po kitas šalis, atostogas planuoti užsienyje, todėl sodybos tapo ganėtinai užmirštos ir nepelnytai nuvertintos. Visgi, pastarųjų metų ir net pastarųjų savaičių tendencijos rodo, kad vis daugiau lietuvių vėl atsigręžia į kaimo turizmą, domisi galimybėmis atostogauti Lietuvoje ar turėti savo nuosavą gamtos kampelį.
Ar galima teigti, kad šis NT segmentas yra pakilime?
Tikrai taip. Dabar, atšilus orams, pavyzdžiui, Labanoro miestelyje esančios sodybos, kuriose, galbūt, jau keletą metų nesilankė žmonės, užpildytos. Galima sakyti – tikras sodybų renesansas. Tenka sulaukti skambučių, kai žmonės domisi net galimybę išsinuomoti sodybą tik vasaros sezonui. Tačiau tenka pripažinti, kad kokybiškų sodybų kiekis Lietuvoje sparčiai mažėja. Tokio aktyvaus proceso, kaip kotedžų ar daugiabučių statybos, kalbant apie sodybas, nevyksta, todėl paklausa yra kur kas didesnė už pasiūlą.
Kaip manote, kodėl taip atsitiko, kad mums vėl svarbūs tapo mūsų gamtos teikiami malonumui?
Manau, kad žmonės, kurie jau išmaišė pasaulį, pamatė ir išbandė kitų šalių malonumus, suprato, kad visur gerai, bet namuose – geriausia. Žmonės nori jaustis ramiai, saugiai, o gamta patenkina tokius poreikius, leidžia pabėgti nuo didmiesčių rutinos, bent trumpam pamiršti visus rūpesčius, „išvalyti“ mintis, pasikrauti energijos. Kitas aspektas – išgyvenimas. Niekas nežino, kiek tęsis esama situacija, ar ji kartosis, kokie draudimai vyraus, kiek tai turės įtakos ekonomikai. Žmonės nori būti pasiruošę, todėl kai kas galvoja ir apie nuolatinį gyvenimą gamtoje, kai kas – apie vietą, kurioje galėtų apsistoti laikinai, kol praeis krizė, dar kiti – apie sodybą, kaip pragyvenimo šaltinį. Dabar, manau, sodyba tampa ne tik psichologinio, bet ir materialaus saugumo garantu. Visgi, kalbant bendrai, net ir atmetus esamą situaciją, tokio tipo NT turtas akivaizdžiai vis labiau populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Ką, be saugumo jausmo, žmonės tikisi gauti įsigydami sodybą? Kokie jų lūkesčiai?
Miškas, gamta, grynas oras – pagrindiniai veiksniai, kurie sukuria kaimo sodybos aurą. Lietuva visada garsėjo savo gamta, tačiau dabar tik 33 proc. šalies teritorijos sudaro miškai, kai, pavyzdžiui, Japonijoje – 72 proc. Japonai supranta, kad žmogaus santykis su gamta yra ypač svarbus. Lietuvoje mes taip pat esame gamtos vaikai, tačiau, deja, tokių urbanistikos nepaliestų kampelių vis mažėja. Įsigydami sodybą, žmonės neabejotinai tikisi laisvumo – gamta leidžia pabusti nuo visuomenės sukurtų stereotipų ir jaustis laisvai, nevaržomai. Na, ir, žinoma, visa aktyvi ir pasyvi veikla, kuria galima užsiiminėti gamtoje: sportas, grybavimas, uogavimas, pirtis, maudynės, žvejyba, maisto gaminimas gryname ore.
O ką psichologiškai mums gali suteikti gamta? Ar ir iki kaulų smegenų miestiečiu save laikantis žmogus kaime atras kažką sau?
Tikrai pasitaiko klientų, kurie į kaimą ar sodybas keliasi norėdami iš esmės pakeisti savo gyvenimo rutiną. Daugelis žmonių yra pavargę nuo miesto triukšmo, nuolatinio skubėjimo ir pastovios įtampos, todėl gamta jiems tampa bene vieninteliu prieglobsčiu nuo viso šio šurmulio. Miesto žmogus gyvena šia diena, tuo tarpu kaimo – visada galvoja apie ateitį. Jei artėja vėtra, būtinai reikės patikrinti, ar medžių šakos nenudžiūvusios, kad nenulūžtų ir nepadarytų žalos, jei liūtis – ar tinkamai paruoštas drenažas ir pan. Įsipareigojimai ir atsakomybės daro žmogų universalų, augina sąmoningumą, supratingumą. Gamta ir darbas joje keičia žmones, o kai kurie būtent to ir ieško – pokyčių.
O kaip su sveikata? Sakoma, kad gamtoje gyvenantys žmonės kur kas sveikesni nei miestiečiai?
Žinoma. Miestai dabar prikimšti transporto priemonėmis, kietųjų dalelių kiekiai ore milžiniški. Ką žmogus pirmiausia padaro atvykęs į gamtą? Ogi, įkvepia gryno oro. Tai natūralus organizmo poreikis. Tačiau ne tik tarša, bet kiti veiksniai, tokie kaip triukšmas ar šviesos turi įtakos mūsų sveikatai. Ne vienas mokslas yra įrodęs, kad atokiau nuo miesto gyvenantys žmonės pasižymi ilgaamžiškumu. Teisingai sakoma, kad judėjimas daro žmogų sveikesniu, o kaime ar gamtoje judėjimas vyksta nuolatos.
Visuomenėje egzistuoja nuostata, kad turėti sodybą gali tik turtingieji? Ar tai tikrai yra tiesa?
Kad toks požiūris egzistuoja, negaliu nesutikti, tačiau jam paprieštarauti noriu. Sodybos tikrai nėra vien turtingųjų atributas. Kai kalba pasisuka apie kaimo turizmo sodybą, žmonės įsivaizduoja, kad tai būtinai turi būti naujas namas su pirtimi ant ežero kranto ir pan. Tačiau, tai gali būti ir nedidelis, ne pirmos jaunystės, tačiau tvarkingas, apsuptas gamtos namelis, kurį finansiškai yra pajėgūs įsigyti ir viduriniosios klasės atstovai.
Tad, kokiems poreikiams ir kokie žmonės renkasi kaimo turizmo sodybas?
Poreikių yra tikrai labai įvairių – nuo verslo iki pramogų. Jaunieji verslininkai ieško sodybos su žemės plotu, kuriame, pavyzdžiui, galėtų auginti šilauoges, veisti danielius ir pan. Dabar visame pasaulyje populiarėja ekologiniai ūkiai, ne paslaptis, kad Lietuvoje – taip pat, todėl tenka sulaukti nemažai užklausų apie galimybes vystyti ekologinius daržovių, mėsos ūkius. Vieniems, tai pragyvenimo šaltinis, kitiems – papildoma veikla.
Egzistuoja ir toks segmentas žmonių, kurie tiesiog ieško vietos savo pramogoms, pavyzdžiui, medžiotojai būna suinteresuoti turėti gerą medžioklės plotą, žvejai – žuvininkystės ir pan. Pastaruoju metu pasitaiko ir nemažai klientų iš užsienio. Kartais net būna keista, kai vokiečiai žvalgosi sodybos Lietuvoje, tačiau jiems patinka mūsų gamta, ežerai, ramybė. Pavyzdžiui, mums lietus atrodo įprastas ir ne itin mėgstamas reiškinys, tačiau klientams iš Izraelio – tai retenybė, kuri ir traukia į mūsų šalį. Viskas, ką turime, sukurta žmogaus, tačiau vienintelė gamta yra natūrali, todėl turime džiaugtis, didžiuotis ir, svarbiausia, puoselėti Lietuvos miškus, laukus bei ežerus.
Po sodybas pasižvalgyti ir rasti savo ramybės oazę Alvydas Boguševičius kviečia čia: www.sodyba.lt.
Užsakymo nr.: PT_83952491