„Gyvulininkystės technologijų studijas rinkausi ieškodama naujovių ir plačių galimybių realizuoti save. Žinojau tik tiek, kad ūkiniai gyvūnai ir gyvulininkystė tikrai negąsdina”, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) gyvulininkystės bakalauro laipsnį įgijusi Agnietė Švedaitė. Jauna specialistė šiuo metu siekia magistro diplomo ir dirba Lietuvos žemės ūkio rūmuose.
Kiekviena A. Švedaitės diena – vis kitokia, be griežtos darbotvarkės: konsultacinės komandiruotės pas ūkininkus, bendravimas su gyvūnų augintojų asociacijomis, Lietuvos žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto atstovais. Jei nevyksta į komandiruotę, jaunoji specialistė dirba biure, bendrauja su žmonėmis, padeda spręsti jų problemas. O jų būna įvairių: nuo prašymo rekomenduoti gyvulius superkančią įmonę iki klausimų, ar galima pradėti melžti avį jai neapsiėriavus.
Gyvulininkystės specialistų darbai – kompleksiniai ir nukreipti ūkio efektyvumui didinti. Jie vykdo galvijų sveikatingumo programą, sudaro tinkamiausius galvijų šėrimo planus, atlieka laboratorinius tyrimus ir pagal jų rezultatus teikia rekomendacijas, kaip veiksmingiau plėtoti ūkio veiklą. Darbas – reikalingas, paklausus, bet Lietuvoje tokių specialistų darbdaviams tenka ieškoti kone su padidinamuoju stiklu.
Plačios įsidarbinimo galimybės ir solidi alga
LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas doc. Rolandas Stankevičius patvirtina: gyvulininkystės technologijų studijos – itin perspektyvios, o šioje srityje dirbantys žmonės – graibstomi.
Skaičiuojama, jog 2021 m. gyvulininkystės specialistų Lietuvoje reikės apie 110 – tai yra, bent tris kartus daugiau, nei parengiama šiandien. Tokį poreikį lemia ne tik augantis šių specialistų poreikis rinkoje, bet ir plati jų galimos profesinės veiklos sritis.
„Mūsų absolventai gali dirbti ne tik ūkyje. Jie darbuojasi privačiame sektoriuje, kuria savo įmones, konsultuoja ūkininkus. Durys atviros ir į valstybines įstaigas: daug mūsų absolventų dirba Žemės ūkio ministerijoje”, – teigia R. Stankevičius.
Pasak dekano, motyvuoto, gerai pasirengusio ir karjeros siekiančio specialisto atlyginimas gali pakilti ir iki keleto tūkstančių eurų. Tad jaunam žmogui toks išsilavinimas – tai galimybė įvairiai pritaikyti studijų metu įgytas žinias bei praktinius įgūdžius ir dirbti širdžiai mielą, gerai apmokamą darbą.
Perspektyvus verslas: nuo sraigės iki alpakos
Kodėl gi gyvulininkystės technologijų studijas jaunimas renkasi vangiai? Priežasčių – ne viena. Miesto jaunimas ne visada perpranta šių studijų specifiką. O juk gyvulininkas šiandien – jau seniai nebe vien ūkiuose besidarbuojantis specialistas, bet ir verslininkas, vadovaujantis moderniam šinšilų, triušių, alpakų, ožkų ar sraigių auginimo verslui. Arba privačią įmonę įsteigęs vadybininkas konsultantas ar Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų specialistas.
Tuo tarpu jaunuoliai iš kaimo, ieškodami galimybių įsitvirtinti mieste, neretai praleidžia galimybę įgyti specialybę, kurios atstovams nedarbas artimiausiu metu tikrai negresia. Nes štai kai kurie ūkininkai pasiryžę netgi patys apmokėti už trūkstamo specialisto parengimą.
Galimų veiklos krypčių – daug
Ūkininkas Audrius Banionis, auginantis mėsinius galvijus, avis bei paukščius, pasakoja, kad gyvulininkystės technologų šalies rinkoje taip trūksta, kad ūkininkams neretai patiems tenka juos „užsiauginti”, apmokyti arba net ir finansuoti studijas universitete. „Specialistų stygių lemia ne tik mažas jų skaičius, bet ir jų poreikis pačiam ūkiui. Dideliuose ūkiuose vieno šios srities darbuotojo neužtenka – vien pas mus dirba 4 tokie specialistai”,– pasakoja A. Banionis. Pasak ūkininko, gyvulininkystės technologo alga, atsižvelgiant į darbuotojo gebėjimus, prasideda nuo 1–1,3 tūkst. eurų ir specialistui tobulėjant tik kyla.
Kaip rodo A. Švedaitės pavyzdys – jaunai specialistei veiklos netrūko nei studijų metu, nei dabar. „Lietuvai reikia gerų specialistų, tad vien tik diplomo neužtenka – reikia įdėti ir asmeninių pastangų, kad pateisintum specialisto vardą. Juk šalies gyvulininkystėje vyksta nuolatiniai pokyčiai. Štai dabar drastiškai mažėja pieninių galvijų, kiaulių skaičius, nors dar neseniai šios sritys buvo populiariausios. Tačiau stiprėja mėsinė galvijininkystė, daugiau auginama avių, kailinių žvėrelių. Žinias tenka nuolat atnaujinti, taikantis prie besikeičiančio pasaulio“, – įsitikinusi A. Švedaitė.
Gyvulininkystės technologo žinios praverčia toli gražu ne vien gyvulių ūkiuose. Utenos rajone klesti moderni šinšilų ferma, Šiaulių rajone sėkmingai auginamos alpakos. Jau prieš keletą metų skaičiuota, jog vien šinšilų auginimo verslas Lietuvoje yra sukūręs arti 4 tūkst. darbo vietų. O simpatiškos alpakos lietuviams teikia ne vien purios vertingos vilnos tekstilės gaminiams, bet ir šiltų emocijų: prie aptvarų su šiais draugiškais gyvūnais nuolat gausu lankytojų.
Be modernių technologijų – nė iš vietos
Solidi alga – ne vienintelis baigtų gyvulininkystės technologijų studijų privalumas. Šių specialistų poreikis ateityje tik augs. „Jau dabar specialistų kiekis nepatenkina rinkos poreikių. Robotai ateina ir į žemės ūkį, o juos reikia kažkam valdyti – tad gyvulininkystės technologijų absolventai ateityje bus vis labiau graibstomi”, – neabejoja LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas R. Stankevičius.
Šiandien žemės ūkyje pilna iššūkių: reikia užauginti daug kokybiškos ir nebrangios produkcijos, o griežtesni aplinkosaugos, gyvūnų gerovės reikalavimai skatina taikyti vis daugiau modernių technologijų. LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė, vyresnioji mokslo darbuotoja Violeta Juškienė atkreipia dėmesį į plačias technologijų pritaikymo gyvulininkystėje galimybes.
Pasitelkiant reprodukcines biotechnologijas galima spartinti pažangą veislininkystėje, automatizuotos technologijos padeda kiekvienam gyvuliui itin tiksliai patiekti reikiamą pašarų kiekį. Technologijos pasitelkiamos ir gerinant pašarų įsisavinimą, tinkamai tvarkant į mėšlą patekusius maistinių medžiagų likučius, kurie vėliau įterpiami į dirvą.
Veislines kiaules auginančios įmonės „Norsvin“ direktorius Jonas Žultauskas pripažįsta, jog diegiamos technologijos ir gyvulininkystės specialistai žymiai prisideda prie įmonės efektyvumo, kuris gali išaugti net kelis kartus. Moderniomis technologijomis kontroliuojamas gyvulio svoris, nuolat fiksuojamas prieaugis, bendra gyvulio būklė. Ūkyje technologijos taikomos ir pašarams matuoti: jie yra preciziškai sveriami ir vertinama, kiek kiekvienam galvijui reikia pašaro.
O visiems šiems procesams diriguoja gyvulininkystės specialistai, kurių kasdienybėje rutinos nė su žiburiu nerasi.
Užsakymo nr.: PT_76315317