Struvės geodezinis lankas: kaip profesorius pamatavo Žemę

Beveik tris tūkstančius kilometrų nuo Juodosios jūros iki Šiaurės jūros driekiasi nematoma linija, vadinama Struvės geodeziniu lanku. Jo atsiradimą paskatino neblėstantis žmonių noras pažinti pasaulį, o astronomo F.G.V.Struvės dėka geodezinis lankas tapo ne tik vienu reikšmingiausių XIX a. mokslo ir technikos pasiekimų, bet praėjus 200 metų – ir nematerialiuoju UNESCO saugomu paveldu.

Profesoriaus Struvės matavimai

Struvės geodezinio lanko pavadinimas ne kartą girdėtas kalbant apie UNESCO nematerialųjį paveldą Lietuvoje, tačiau turbūt retas kuris galėtų atsakyti į klausimą, kas tai ir kodėl tai yra svarbu. Paprastai tariant, Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, kuria buvo apskaičiuojami kai kurie Žemės parametrai (forma, dydis ir pan.). Matavimus 1816–1855 m. atliko keli mokslininkai, kuriems metodiką sukūrė ir vadovavo astronomas Friedrichas Georgas Wilhelmas Struvė.

Struvės geodezinis lankas yra ne tik Lietuvoje – jis tęsiasi 2 820 km nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje. Lankas kerta 10 valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, o matavimo rezultatai buvo vertingi ištisus šimtą metų.

Dėl savo mokslinės svarbos ir skirtingų valstybių bendradarbiavimo, Struvės geodezinis lankas laikomas išskirtiniu mokslo raidos pavyzdžiu ir svarbiu Žemės mokslų raidos etapu – prieš 200 metų mokslo idėjos sujungė 10 šalių nuo Juodosios jūros iki Šiaurės jūros ir įprasmino nevienodą galią turėjusių valdovų bendradarbiavimą mokslo labui. Taip pat jis yra ir išskirtinis technologinio ansamblio pavyzdys: lanką sudarantys dienovidinio matavimo trianguliacijų punktai yra nekilnojamoji ir nematerialioji matavimo technologijos dalis. Lietuvai ypač svarbu ir tai, kad seniausia Struvės geodezinio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m., o svarbiausius lauko darbus atliko Vilniaus Universiteto auklėtinis, Lietuvos geografas Juozapas Chodzka.

Struvės lankas Lietuvoje

Struvės geodezinis lankas tapo pirmuoju tarptautiniu sienas kertančiu UNESCO Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašo objektu, įvertintu 2005 m. Kiekvienoje iš 10-ies šalių, kurias kerta Struvės geodezinis lankas, saugomi tik žinomiausi punktai, todėl, nors Struvės geodezinį lanką sudaro 265 jį žymintys pagrindiniai punktai, į UNESCO Nematerialaus paveldo sąrašą įtraukti tik 34. Jie pažymėti paminklais, obeliskais, kryžiais, akmenimis, informacinėmis lentelėmis ir pan. Lietuvoje yra trys tokios vietos.

Visi Struvės geodezinio lanko punktai yra jų originaliose vietose ir visus juos galima nesunkiai aplankyti keliaujant po Lietuvą. Pirmasis geodezinio lanko punktas yra ant kalvos prie Meškonių kaimo (Vilniaus raj.). Iki tikslios vietos veda paprastas keliukas, o ant kalvos stovi nedidelis atminimo obeliskas ir informacinė lentelė. Antrasis punktas yra Paliepiukuose (Vilniaus raj.), kur taip pat stovi atminimo obeliskas, o tiksli vieta aptverta tvorele. Trečiasis – Gireišiuose (Rokiškio raj.). Šis punktas labiausiai pritaikytas lankymui: yra įrengtas takas, informacinis stendas, apšvalgos aikštelė, stovi atminimo obeliskas, tiksli punkto vieta aptverta.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“. Projekto tikslas – didinti tradicinių Lietuvos amatų ir UNESCO kultūros paveldo objektų populiarumą bei žinomumą.

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.

Projekto vykdytojas Lietuvos kaimo turizmo asociacija.