Šiuo metu stumbrai laisvėje gyvena kaimyninėse valstybėse, o didžiausios kaimenės - Baltarusijoje ir Lenkijoje. Būtent su jais turėtų susigiminiuoti ir į naująjį Stėgalių stumbryną, tarp Zervynų ir Marcinkonių kaimų, perkeliami gyvūnai.
„Tai didelis projektas ir mums tikrai gerai sekasi. Norime, kad saugomi gyvūnai darniai sugyventų su žmonėmis. Jei banda tampa per didelė, pridaro per daug žalos ūkininkams. Matome ir pirmus rezultatus - nuostolių žemdirbiams jau mažiau. Į Dzūkiją perkeltos patelės yra stebimos ir užfiksavome, kad jos jau laikosi bandoje su stumbru iš Baltarusijos“, - sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ vyr. specialistas Rytas Papšys.
Iškeliami stumbrai atrenkami specialioje gaudyklėje, į kurią užsuka maisto
Stumbrai sugavimui ruošiami, viliojant pašarais ir įrengiant juos masinančias vietas. Gamtininkai turi 1 stacionarią stumbrų šėryklą - gaudyklą ir 10 vienviečių kilnojamų, pritaikytų pervežimui. Kai gaudyklėje apsilanko svečių, atsakingas darbuotojas gauna signalą.
„2018 metais pradėjome gaudymo darbus. Iš pradžių stumbrams buvo leidžiama įeiti, išeiti. Vėliau pradėjome ir uždarinėti, kad iš karto neišgąsdintume. Reikėjo sugauti pateles, kurios turėjo būti vežamos į Dzūkiją. Vėliau, išanalizavę lenkų patirtį, pasigaminome vienvietes gaudykles, kurios yra dar ir pritaikytos transportavimu. Darbai prasideda žiemą, kai jau gamtoje sunkiau susirasti maisto. Tada mes galime juos valdyti per pašarą. Pirmi stumbrai buvo pagauti jau 2019 metais, kai dar nebuvo įrengtas Stėgalių aptvaras. Juos paleisdavome. Bet kai papuolė tinkama, jauna patelė, vežėme į Telšius, kur jau buvo jos laikymui paruošta vieta. Taip buvo pagautos keturios. Stumbrai nestovi vietoje, migruoja, todėl ir gaudykles vežiojome. Šių žvėrių kelionės labai priklauso ir nuo ūkininkų auginamų pasėlių sėjomainos“, - pasakoja R. Papšys.
Iš Dzūkijos nacionaliniame parke įrengto adaptacinio aptvaro jau paleista 16 patelių. Vienos atsiskyrė prie Čepkellių, kitos pasuko link Lynežerių, trečios nueina ir vėl grįžta į aptvarus. Gerokai didesniuose nei Aukštaitijos miškuose stumbrai, žmonių nepastebėti, migruoja daug laisviau.
Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje tam dar trukdė ir intensyvus traukinių bei automobilių eismas magistralėje „Via Baltica“.
„Naujoje vietoje dabar jos tiria teritorijas, nueina toliau ir vėl grįžta. Žinoma, jų nepaliksime visiškai vienų išgyventi. Bus organizuojamas papildomas maitinimas, per jį mes pripratiname ir galime bandas valdyti. Dzūkijoje ir gamta stumbrams labai dėkinga: daug upelių, šalia jų užliejamos ir derlingos pievos, kur gali rasti maisto...“, - dėsto gamtininkas.
Šiuo metu jau yra žinoma, jog viena patelė Dzūkijoje laisvėje atsivedė stumbriuką. Skaičiuojama, jog iki atvykstant Aukštaitijos raguočiams šiuose kraštuose ganėsi apie 20 miškų galiūnų, atklydusių iš Baltarusijos ar Lenkijos.
Stumbrai tikslingai paleisti rudenį, kad pažintų teritorijas ir atrastų žiemojimo vietas.
Stėgalių stumbryno apžvalgos takas lankytojams atviras bet kuriuo paros metu
Skaičiuojama, jog pasigrožėti Dzūkijoje įkurdintais stumbrais jau suskubo beveik pusketvirto tūkstančio žmonių. Džiaugiasi ir vietiniai – gerokai ūgtelėjęs turizmas generuoja didesnes pajamas verslaujantiems.
„Atsidarius stumbrynui mūsų kraštuose atsirado daugiau gyvybės, jaučiame padidėjusį turistų srautą. Šiltuoju sezonu išaugo nuomojamų sodybų užimtumas. Ir mūsų kaimo parduotuvėlė jaučia - vasarą išaugo parduodamų ledų kiekis. Prasidėjus grybų sezonui, savaitgaliais taip pat padaugėjo lankytojų, atvažiuoja pagrybauti, o tuo pačiu aplanko stumbryną, - teigia Zervynų kaimo bendruomenės pirmininkas Artūras Svirnelis. - Labai populiarus traukinių maršrutas į Marcinkonis. Aktyvaus gyvenimo mėgėjai išlipa Zervynų traukinių sustojime ir per girią eina apžvalginiu taku, link Marcinkonių, 9 kilometrus. Arba iš Marcinkonių link mūsų, o ištvermingiausi įveikia 18 kilometrų pirmyn ir atgal, per nuostabias Dzūkijos nacionalinio parko girias. Praeina pro stumbrų apžvalgos aikštelę, kur keturi gyvūnai apsipratę ir jau nebesislepia nuo žmonių. Tai juos galima pamatyti. Laukinių stumbrų, deja, beveik neįmanoma sutikti, nes jie juda naktimis“.
Stumbryne įdarbinti 4 vietos gyventojai. Regiono žmonėms būti šalia didžiausių Europos gyvūnų teko ir istoriniais laikais. Lietuvoje stumbrų kaulų liekanų 1930 m. rasta prie Marijampolės (4 kaukolės ir keli kaulai), 1952–1961 m. Punios kapinynuose (Alytaus rajonas), Trakų ir Vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta XV- XVI a. gyvenusių galiūnų kaulų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje šie gyvūnai buvo paplitę giriose nuo Pripetės upės, dabartinės Ukrainos teritorijoje, iki Nemuno žemupio.
Stėgalių stumbrynas įsikūręs Kastinio g. 130, Marcinkonyse. Lankytojai, planuojantys važiuoti į naująjį stumbryną, turėtų iš anksto užsiregistruoti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61), tel. +370 672 46388, el. paštas: info@dzukijosparkas.lt
Straipsnis parengtas pagal projektą Nr. 05.5.1-APVA–V-018-01-0006 „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“. Projekto vykdytojas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Projekto partneriai: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija; VĮ Valstybinių miškų urėdija. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-12-21 – 2023-11-30.
