A. Kudarauskienė laidoje „Delfi diena“ pasakojo, kad platformoje „Kursuok“ kviečiami mokytis suaugę dirbantys žmonės, įgiję vienokią ar kitokią specialybę.
„Pirmiausia, tai yra skirta 18-65 metų amžiaus dirbantiems žmonėms, tai reiškia, kad jie turėtų būti arba dirbantys pagal darbo sutartį, arba dirbantys savarankiškai. Taip pat jie jau turi turėti išsilavinimą – aukštąjį arba profesinį – kadangi ši sistema skirta jau tobulinti turimas kompetencijas ar įgūdžius. Asmuo taip pat turi būti Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje“, – laidoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė.
Pasak A. Kudarauskienės, žmogus, pasirinkęs mokymus platformoje „Kursuok“, gali gauti 500 eurų dydžio finansavimą valstybės prioritetinėmis pasirinktose mokymų srityse. Šiuo krepšeliu galima pasinaudoti kartą per penkerius metus. Anot viceministrės, daugiausiai dėmesio valstybė šioje platformoje skiria skaitmeninių įgūdžių tobulinimui.
„Pirmiausiai valstybės prioritetas yra skaitmeniniai įgūdžiai, nes to tikrai reikia ir kiekvieno iš mūsų darbe, ir gyvenime. Skaitmeninės kompetencijos sritis yra prioritetinė, jai „Kursuok“ sistemoje skiriame daugiau negi pusę metinio finansavimo biudžeto. Toliau seka labai reikalingi gebėjimai, kaip verslumo, daugiakalbystės, pilietiškumo, kultūrinio sąmoningumo, matematinės, gamtos mokslų, inžinerinės kompetencijos“, – pasakojo A. Kudarauskienė.
Laidoje „Delfi diena“ taip pat dalyvavusi Vilnius universiteto (VU) Verslo mokyklos Mokymosi visą gyvenimą centro vadovė Vita Remenytė pasakojo, kad VU platformoje „Kursuok“ siūlo pasirinkti labiausiai rinkos poreikius atitinkančias programas, tai yra projektų valdymo, kibernetinio saugumo pagrindų programas, asmeninių ir valstybės finansų pagrindus, kūrybiškumo, viešojo kalbėjimo ir derybų programą bei anglų kalbos mokymus.
„Jau artimiausiu metu dalyviai galės rinktis naujas „Kursuok“ platformai parengtas programas, tokias kaip komunikacijas ir konfliktų valdymą, programas, skirtas kultūros sektoriaus darbuotojams bei bibliotekininkams, taip pat duomenų analizės įgūdžiams tobulinti skirtas programas, taip pat padidėja kalbų mokymuisi skirtų programų pasirinkimas ir jau artimiausiu metu dalyviai galės rinktis ispanų, prancūzų, vokiečių, italų ir kitų kalbų mokymo programas“, – komentavo V. Remenytė
Programavimo ir kitų technologijų akademijos „CodeAcademy“ vadovas Edvinas Šumskas savo ruožtu pasakojo, kad ši akademija, pasitelkusi platformą „Kursuok“, siūlo 17 įvairių mokymų programų. E. Šumskas tvirtino, jog viena iš populiariausių programų yra susijusi su kibernetinio saugumo pagrindų mokymusi.
„Faktas, dabar tų kibernetinių atakų daugėja iš visų pusių ir iš skirtingų įmonių žmonės ateina mokytis, ypač buhalteriai, kad nesusidurtų „feikinėmis“ sąskaitomis, arba tie, kas dirba su elektroniniais paštais“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo „CodeAcademy“ vadovas E. Šumskas.
Anot jo, vieni žmonės ateina susipažinti su naujomis profesijomis, kiti specifiškai siekia gilinti žinias konkrečioje srityje, dar kiti – nori persikvalifikuoti.
„Vieni ateina apskritai gal pirmą kartą susipažinti, kas tai yra tos skaitmeninės kompetencijos, tie mokymai. Kiti konkrečiai ateina dėl vienos kompetencijos. Pastebime, kaip iš įmonių ateina nuo dviejų iki penkių žmonių vienoje srityje ir jiems reikia kažkokios vienos konkrečios kompetencijos, ją pasigerinti ir įgyti naujai tam, kad jie galėtų kokybiškiau, geriau dirbti savo darbo vietoje“, – dėstė E. Šumskas.
Platforma „Kursuok“ yra kompetencijų plėtojimo galimybių suaugusiems priemonė. Ši priemonė – „Naujos kartos Lietuva“ plano dalis.
Vyriausybė pritarusi Finansų ministerijos pasiūlytam „Naujos kartos Lietuva“ planui bei jo patikslinimams. Šis planas leidžia šaliai pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kuri, reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą.