Kuria unikalų įrankį kovai su koronaviruso komplikacijomis
Kaip pastebi tyrimui vadovaujantis mokslininkas dr. Edgaras Stankevičius, naujausių tyrimų duomenimis, koronavirusas sutrikdo energijos gamybą, kuri reikalinga normaliai kraujagyslių ir širdies ląstelių veiklai.
„Šis virusas užpuola ląsteles „jėgainėmis", kurios vadinamos mitochondrijomis, sutrikdo jų funkcijas. Turbūt nesunku suprasti, kad širdies ląstelėms energijos reikia nuolat, jos turi dirbti be pertraukų. Kitaip žmogui gresia širdies nepakankamumas ir viso organizmo veiklos sutrikdymas. Aptardami šiuos tyrimus, iškėlėme hipotezę, kad sukūrus specifinę, virusinio uždegimo sąlygomis veikti pritaikytą terapiją, galime išvengti COVID-19 sukeliamų komplikacijų", – pasakoja mokslininkas.
Jis teigia, kad mitochondrijas, kaip galimą terapijos taikinį širdies ir kraujagyslių patologijose, mokslas pastebėjo senai. Jų funkcijas gerinančių vaistų yra, tačiau iki šiol sunku padaryti taip, kad tie vaistai patektų į reikiamas ląsteles bei pasiektų būtent tas mitochondrijas, kurias reikia pasiekti.
„Viena iš perspektyviausių mitochondrijų vaistų vartojimo strategijų – panaudoti ląstelių gaminamas nanopūsleles egzosomas. Kadangi mūsų laboratorijos pagrindinės kompetencijos yra širdies ir kraujagyslių patologijos, egzosomų bei mitochondrijų funkcionalumo tyrimai, pamatėme, kad šios hipotezės sprendiniai yra kaip tik mums. Supratome, kad pandemijos grėsmių akivaizdoje turime imtis iniciatyvos, tad ir parengėme šį projektą", – sako tyrimo vadovas.
Kuriama strategija padeda apsaugoti ląsteles
Nors tyrimas šiuo metu tebevyksta, preliminariais duomenimis galima pasidžiaugti jau dabar: tyrimo metu buvo pastebėta, jog koronaviruso sukeliamo uždegimo pažeidimai širdies ir kraujagyslių ląstelėms priklauso ne tik nuo tiesioginės sąveikos su virusu.
„Didelę įtaką turi ir papildomi veiksniai: bendras viruso uždegimo lygis, hipoksija. Taigi tai yra daugiapakopis, komplikuotas procesas. Džiugu, kad mūsų pasirinkta strategija tikrai gali apsaugoti ląsteles, jų funkcionalumą. Tačiau apie galutinę technologiją dar negalime kalbėti, mat reikia atlikti daug atrankinių tyrimų serijų, įvairiomis sąlygomis išbandyti visas numatytas formuluotes. Būtina įvertinti, ar jos tikrai gali būti pritaikytos pacientų reikmėms. Vis dėlto, kad ši technologija bus, jau abejonių neturime", – džiaugiasi pašnekovas.
Anot jo, tokio pobūdžio tyrimams būtina didelė darbo grupė, daugybė kokybiškų laboratorinių medžiagų ir priemonių, todėl be Lietuvos mokslų tarybos finansinės pagalbos šis tyrimas būtų neįmanomas.
„Be paskirto finansavimo negalėtume jų įsigyti, negalėtume sutelkti tokios grupės kvalifikuoto personalo vienu metu. Jeigu ir būtų įmanomas, toks tyrimas vyktų labai lėtai, žymiai mažesne apimtimi. Rezultatai, atitinkamai, nebūtų tokie nuoseklūs ir taip gerai pagrįsti", – pabrėžia jis.
Dr. E Stankevičius sako, kad suteikta finansinė parama leido surinkti pačią geriausią komandą, kurią sudaro savo srities profesionalai. Jo teigimu, tyrimas vyksta sparčiai, o rezultatai kovoje su koronaviruso komplikacijomis gali padėti jau dabar.
Padės kovoje ir su kitomis ligomis
Ši mokslininkų kuriama inovatyvi technologija padės kovoti su koronaviruso pandemija bei apsaugos rizikos grupėje esančius žmones. Tyrimo vadovo teigimu, rezultatai prisidės prie to, kad žmonės koronavirusu prasirgs lengviau, greičiau pasveiks, nepatirs gyvenimo kokybę ribojančių komplikacijų. Vis tik tai ne vieninteliai džiuginantys rezultatai.
„Tikimasi, kad ši technologija leis žymiai daugiau. Sėkmės atveju, ją bus galima pritaikyti ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų, pažeidžiančių mitochondrijas, gydymui. Tokio tipo ligos – pirmaujančios mirtingumo priežasčių sąraše. Mes kuriame gyvenimo kokybę iš esmės keičiančių biologinių medicinos produktų vystymo strategiją", – pabrėžia pašnekovas.
Mokslininkas sako, kad šis tyrimas nukreiptas būtent į tas koronaviruso keliamas grėsmes, kurios susijusios su širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimais. Šiuo metu, anot jo, darbai yra pačiame įkarštyje: sukurti ir laboratorinėmis sąlygomis testuojami koronaviruso sukeliamo uždegimo modeliai, sukurtos egzosomos su parinktais mitochondrijų moduliatoriais. Taip pat vyksta šių preparatų efektyvumo atrankos, vertinamas jų poveikis ląstelių gyvybingumui, metaboliniam aktyvumui, funkcionalumui.
Dr. E. Stankevičius tikisi, kad apie galutinius, konkrečius šio mokslinio tyrimo rezultatus galės papasakoti netolimoje ateityje, kuomet jis bus baigtas.
Finansuoja Europos socialinis fondas