Europos plastiko direktyva ir Lietuvos teisės aktai nuo 2025 m. įpareigoja gamintojus PET buteliuose naudoti 25 proc. perdirbtos žaliavos (rPET). Gėrimų gamintojai yra apskaičiavę, kad naudojant rPET į aplinką išmetamas 3 kartus mažesnis CO2 kiekis nei gaminant pakuotes iš pirminių žaliavų.
„Kitąmet gėrimų gamintojų ir importuotojų laukia svarbūs pokyčiai, kuriems rinka ruošėsi iš anksto. Dėl to buvo diegiami nauji technologiniai sprendimai, tikrinamos tiekimo grandinės ir pasirašomos papildomos sutartys su plastiko perdirbėjais“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Užsitikrino, kad nepritrūktų žaliavos
G. Varno teigimu, dinamika rinkoje ateinančiais metais parodys, kiek pakuočių žaliavos iš tiesų prireiks gėrimų gamintojams ir importuotojams. Rūpindamasi, kad rPET žaliavos nepristigtų, USAD dar pernai susitarė su plastiką perdirbančia bendrove „Greentech Baltic“, jog Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai turės pirmumo teisę įsigyti žaliavą, kuri yra pagaminta perdirbus Lietuvoje surinktas užstato PET pakuotes.
Susitarimas jau veikia – įmonių grupei „Green Group“ priklausanti „Greentech Baltic“ užtikrina, kad Lietuvoje surinktos pakuočių atliekos būtų tinkamai perdirbtos ir gamintojams galėtų sugrįžti kaip rPET žaliava, tinkama naujų butelių gamybai. Gaminant ES reikalavimus atitinkančias pakuotes, perdirbto PET plastiko granulės naudojamos kartu su pirmine žaliava.
Vienas didžiausių Lietuvos gėrimų gamintojų „Švyturys-Utenos alus“ tiesiogiai rPET žaliavos neperka, tačiau turi susitarimą su tiekėju, kad nuo kitų metų pakuočių ruošinių gamintojas pirks žaliavą būtent iš USAD. Gamintojo duomenimis, reikiamas rPET žaliavos kiekis jau yra suderintas, atsižvelgiant į kitų metų tikslą savo produkcijai naudojamoje plastikinėje taroje pasiekti 30 proc. perdirbto plastiko dalį.
„Naudodami iš USAD gautas antrines žaliavas, mes galime prisidėti prie tvarumo iniciatyvų, sumažindami naujų žaliavų poreikį ir mažindami poveikį aplinkai. Tai ypač svarbu mūsų įmonei, kadangi vienas iš pagrindinių mūsų grupės tikslų yra atitikti tvarumo standartus ir mažinti plastiko atliekų kiekį“, – teigia Šarunas Zelenkauskas bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ pirkimų vadovas.
Š. Zelenkauskas akcentuoja, kad žaliavos kilmė bendrovei yra labai svarbi, nes gėrimų gamykla visada stengiasi naudoti lietuviškas žaliavas. „Esant scenarijui, kuomet dėl vienos ar kitos priežasties nepavyktų gauti reikiamo kiekio lietuviškos kilmės rPET žaliavos, tuomet užtikrintume, kad būtų tiekiama Europos Sąjungos šalių kilmės rPET žaliava“, – priduria jis.
Reikalavimai pakuotėms – ne tik gėrimų gamintojų rūpestis
Tvaresnių pakuočių gamybos procese strategiškai svarbi pozicija tenka PET plastiko preformų (pakuočių ruošinių) gamintojams ir tiekėjams. Bendrovė „Doloop“ atkreipia dėmesį, kad šioje žiedinės ekonomikos grandinėje preformų gamintojas sujungia perdirbėjus ir gėrimų gamintojus. „Mūsų vaidmuo apima ne tik gamybos sritį – mes aktyviai konsultuojame ir padedame savo klientams vystyti tvaresnius pakuočių sprendimus, panaudojant perdirbtas žaliavas. Turėdami beveik 30 metų patirtį PET pramonėje ir būdami vieni didžiausių gamintojų regione, mes ne tik gaminame aukščiausios kokybės ruošinius, bet ir padedame savo klientams sėkmingai įgyvendinti jų tvarumo tikslus“, – pabrėžia Dovydas Stulpinas, „Doloop“ vadovas.
Vertindamas rPET žaliavos prieinamumo galimybes, D. Stulpinas situaciją vadina kompleksiška, tačiau valdoma. „Lietuva turi vieną efektyviausių užstato sistemų Europoje, užtikrinančią aukštą PET butelių surinkimo lygį. Surinktos pakuotės yra perdirbamos iki dribsnių (angl. flakes) stadijos Lietuvoje, o galutinis perdirbimas iki maisto kokybės rPET granulių vyksta kitose ES šalyse. Mes, kaip patikimas ir ilgametis rinkos dalyvis, aktyviai dirbame su tiekimo grandinės partneriais siekdami optimizuoti šiuos procesus ir užtikrinti, kad mūsų klientai galėtų sklandžiai įgyvendinti savo tvarumo įsipareigojimus, todėl didelės rizikos dėl galimo žaliavos trūkumo nematome“, – dalijasi „Doloop“ vadovas.
Sprendimus lemia ir paprasti rinkos dėsniai
Šiuo metu pakuočių perdirbimo į antrines žaliavas procesas prasideda USAD skaičiavimo centre Vilniuje, kur pakuočių atliekos yra rūšiuojamos ir paruošiamos kelionei pas perdirbėją – netoliese esančią „Greentech Baltic“ gamyklą, kur jos virsta skirtingų spalvų PET dribsniais. Kitas proceso etapas – PET dribsnių konversija į PET granules, iš kurių jau galima gaminti gėrimų pakuočių preformas–ruošinius. Šis gamybos etapas kol kas vykdomas ne Lietuvoje, nes mūsų šalyje vietinė paklausa rPET granulėms dar nėra aiškiai susiformavusi, juolab, šios žaliavos į Lietuvos rinką galima atsivežti iš kitur. Apskritai, gėrimų gamintojams neribojama galimybė naudoti ne ES kilmės antrinę žaliavą, kuri neretai yra pigesnė.
USAD duomenimis, kada PET dribsnių perdirbimas į granules prasidės Lietuvoje, priklausys nuo situacijos rinkoje, daugiausia nuo granulių paklausos. Iki šiol paklausos rPET granulėms nebuvo, todėl gamykla Lietuvoje aktyviai neinvestavo į jų gamybos įrangą ir technologijas. Vietinei paklausai susiformavus ir nusistovėjus, „Greentech Baltic“ įmonė yra įsipareigojusi atlikti papildomas investicijas, kad visas perdirbimo procesas vyktų Lietuvoje.
Sutartis garantuoja 6 tūkst. tonų
USAD duomenimis, gamintojų planai rodo, kad 2025 metais jie užsakys ir nupirks apie 2–3 tūkst. tonų perdirbtos PET žaliavos, kurią panaudos butelių gamybai. Šie kiekiai atitinka maždaug 15–25 proc. į rinką kitąmet planuojamų išleisti pakuočių svorio.
Iš viso USAD sutartys su partneriais garantuoja galimybę gamintojams ir importuotojams Lietuvoje 2025 metais įsigyti per 6 tūkst. tonų žaliavų, pagamintų iš užstato sistemoje surinktų PET butelių. Apibendrindamas G. Varnas konstatuoja, kad gėrimų gamintojai turi praktines galimybes įsigyti pakankamą kiekį antrinių žaliavų ir vykdyti ES bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus dėl antrinių žaliavų naudojimo.
Tikslų žaliavos poreikį, anot G. Varno, parodys ateinančių metų praktika ir situacija rinkoje. USAD įsipareigoja visiems užstato sistemoje dalyvaujantiems gėrimų gamintojams ir importuotojams pasiūlyti įsigyti žaliavą vienodomis sąlygomis, paskirstant kiekius proporcingai kiekvieno gamintojo (importuotojo) rinkos daliai.