Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) tėvai visuomet gali susitarti patys. Susitarimą gali patvirtinti teismas, jeigu tėvams to reikia. Akivaizdu, kad taikus susitarimas yra geriausias, tačiau ne visiems pavyksta susitarti ir rasti kompromisą, tą „aukso viduriuką“, - kad ir vaiko visi poreikiai būtų patenkinti, ir kad liktų pakankamai lėšų savo asmeniniams poreikiams ir pragyvenimui.
Dažniausiai naujų metų pradžioje tėvai susimąsto, ar skyrium gyvenančio tėvo (motinos) vaikui mokamas išlaikymas yra pakankamas, ar pavyks patenkinti visus vaiko poreikius. O kartais atvirkščiai – mokantis išlaikymą tėvas (motina) galvoja, ar ne per daug yra mokama vaikui išlaikyti, juk vaikui tiek nereikia, arba tėvas (motina) netenka darbo, atsiranda dar vienas išlaikytinis (nebūtinai vaikas) ir pan. Situacijų yra daug ir įvairių, kaip minėta visos jos individualios ir vienos taisyklės, keičiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nėra. Tačiau, apsisprendus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo, faktinė situacija turi atitikti įstatyme numatytas sąlygas. Vien to, kad vienas iš tėvų tiesiog sugalvojo, kad reikia mokėti daugiau ar mažiau, nepakanka.
Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti pakeistas dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis) ir/arba 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali remtis tiek vienu iš pagrindų, tiek abiem pagrindais. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti (sumažinti ar padidinti) išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti.
Teismui būtina nurodyti ir įrodyti, kas pasikeitė ir kokia apimtimi pasikeitė (ar tai būtų tėvų turtinė padėtis, ar vaiko poreikiai), nes teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti jau priteistą išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Kiekvieną atvejį teismas vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai .
Dažniausiai pasitaikančios aplinkybės dėl iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (kai finansinė padėtis pablogėja) yra: vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos; pablogėja sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.; (kai finansinė padėtis pagerėja) - vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas, įsigijo nekilnojamojo turto, nebeliko kitų išlaikytinių, sumažėjo kitokio pobūdžio išlaidų ir kt.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Taip pat esminio pajamų sumažėjimo neįrodo kredito, lizingo mokėjimas, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį – pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą.
Aplinkybės, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, kad vaikas paaugo, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai pasidarė didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė, vaiko pomėgiai galėjo pasikeisti, kurie reikalauja didesnių lėšų ir kt.).
Pastebėtina, kad išlaikymas gali būti mažinamas, kai sumažėja vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nors tai yra labai reta situacija. Jeigu tėvai gali teikti didesnį išlaikymą, tai vaiko išlaikymo dydis negali būti mažinamas iki būtinųjų poreikių tenkinimo vien dėl to, kad sumažėjo vaiko poreikiai. Pasitaiko atvejų, kai yra prašoma sumažinti išlaikymo dydį motyvuojant tuo, jog teikiamas išlaikymas (ar jo dalis) naudojamas ne vaiko poreikiams tenkinti, o išleidžia vienas iš tėvų savo poreikiams tenkinti. Tačiau, tai nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, tokiu atveju galima reikalauti žalos vaikui atlyginimo.
Taigi, norint kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) reikia įsivertinti visas savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, o ne vadovautis kitų (draugų, kaimynų) atvejais. Kiekviena situacija yra skirtinga, įstatymas nėra konkretus, o teisėjai irgi yra žmonės, kurie priima sprendimus vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu (kurį suformuoja pateikti faktai ir įrodymai) (CPK 185 str.)
Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 609 323 48
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/