VPS yra remiamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programą, kur numatytas vienas iš prioritetų – sudaryti sąlygas darniai mėlynajai ekonomikai pakrančių, salų bei sausumos teritorijose, skatinti žvejybos bei akvakultūros bendruomenių tvarų vystymąsi. VPS įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpiu skirta per 10,3 mln. Eur.
Dėmesys – trumpai žuvies produktų tiekimo grandinei
Zarasų ir Visagino kraštas pasižymi vandens telkinių gausa, gamtos ir kultūrinių turizmo objektų skaičiumi, o tai yra puikios sąlygos plėtoti rekreacinį turizmą. Dideli vandens tvenkinių plotai, žuvų ištekliai sudaro prielaidas žuvininkystės ir akvakultūros paslaugų kūrimui bei plėtrai.
Visą šį potencialą norima tvariai ir inovatyviai išnaudoti, įgyvendinant Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės 2023–2027 m. vietos plėtros strategiją.
Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono VVG pirmininkas Arvydas Veikšra teigė, kad rengiant VPS buvo išanalizuota teritorijoje veikiančių žvejybos ir akvakultūros įmonių situacija ir identifikuota, jog dauguma akvakultūros sektoriaus verslų nekuria trumpos žuvies paruošimo ir tiekimo vartotojui grandinės – nuo auginimo iki stalo. Todėl numatyta ieškoti formų, kaip padrąsinti ir paskatinti verslo subjektus imtis žuvies produktų perdirbimo ir realizavimo veiklos, kurti žuvies restoranus ir pan.
„Toks verslas skatintų žuvininkystės produktų naudojimą, jų populiarinimą, taip pat prisidėtų kuriant regiono išskirtinumą, taip pat – tiek sektoriaus, tiek ir viso regiono ekonominę pridėtinę vertę, didintų užimtumą“, – aiškino A. Veikšra.
Jis pažymėjo, kad didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į galimybes, kaip didinti ir įvairinti žuvininkystės produkcijos perdirbimą bei tiekimo vartojimo rinkai būdus, skatinti tvaraus turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrą, kartu – ir verslo bei nevyriausybinių organizacijų sektoriaus bendradarbiavimą ir ekonominį gyvybingumą.
Akiratyje yra ir viešųjų erdvių sutvarkymas, jų pritaikymas rekreacijai, rekreacinei žuvininkystei, turizmo paslaugų plėtrai, nes teritorijos pagrindinis privalumas – dideli ežerų ir miškų plotai.
Remiama daug veiklų
Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono VVG pirmininkas pabrėžė, kad ruošiant VPS sričių ir priemonių aprašymus stengtasi maksimaliai, kiek tai leidžia norminiai dokumentai, praplėsti tinkamų pareiškėjų ir veiklų ratą.
Jis aiškino, kad kai teikiamas vietos projektas verslo pradžiai, tinkami paramos gavėjai gali būti juridiniai asmenys, registruoti VVG teritorijoje, ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą VVG teritorijoje. Jei projektas yra inovatyvus vietos lygiu ir skirtas žuvininkystės verslui plėtoti arba pradėti – kofinansuojama 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
A.Veikšra akcentavo, kad numatyta remti labai daug veiklų – infrastruktūros kūrimas ar atnaujinimas projekto įgyvendinimo vietoje; naujų prekių, įrangos ir technikos įsigijimas; verslo vykdymui būtinų pastatų įrengimas ar modernizavimas; žuvims veisti ir auginti skirtų uždarų vandens apykaitos sistemų įsigijimas; įrangos akvakultūros produktų ir žuvininkystės gamybai, perdirbimui, pakavimui įsigijimas ir montavimas; sumanios rinkodaros veiksmai; kitos investicijos, kurios padeda sukurti naujus ir patobulintus produktus, paslaugas ar procesus.
Prioritetas numatytas projektams, kuriuose kuriama darbo vieta jaunam žmogui iki 40 metų amžiaus.
Vietos gyventojų socialinė įtrauktis
VPS suplanuotas prioritetas bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimui, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį.
„Tai vadinamieji minkštieji ar veiklų projektai, kuriais remiami mokymai, gerosios patirties sklaidos renginiai, klasterių kūrimas, žūklės varžybų, stovyklų organizavimas ir kt. Remiamos investicijos, nukreiptos į vietos gyventojų įsidarbinimo galimybių didinimą, iniciatyvų ir tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimą“, – pasakojo Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono VVG pirmininkas.
Puoselėjant vandens telkinių viešąją infrastruktūrą prisidėti gali ir Zarasų rajono bei Visagino savivaldybių administracijos. Jos turi galimybę teikti projektus pakrančių infrastruktūros įrengimui, atnaujinimui, sutvarkymui ir pritaikymui rekreaciniam turizmui ir žvejybai.
A.Veikšra atkreipė dėmesį į grėsmes, kurios iškyla įgyvendinant VPS, tai – senstanti visuomenė, emigracija, kvalifikuotų, iniciatyvių, lyderystės gebėjimų turinčių gyventojų skaičiaus mažėjimas, sezoniškumo įtaka verslui, besikeičiantys aplinkos apsaugos, maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės reikalavimai.
Akiratyje – žuvininkystės tradicijos ir paveldas
Klaipėdos miesto žvejybos ir akvakultūros regiono 2023–2029 m. vietos plėtros strategija orientuota į tvarią žuvininkystės plėtrą, skatinant visuomenės (ypač jaunimo) susidomėjimą šiuo sektoriumi.
„Siekiame, kad mūsų mieste klestėtų žuvininkystės sektorius, ypač daug dėmesio skiriant tausiam vartojimui, inovacijų diegimui, žuvininkystės tradicijų ir paveldo išsaugojimui bei puoselėjimui, rekreacijos ir turizmo vystymui, tvaraus maisto sistemų kūrimui, socialinei įtraukčiai ir bendruomeniškumo plėtrai“, – pažymėjo asociacijos „Naujoji Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ primininkas Andrius Kairys.
VPS yra numatyta nemažai priemonių siekiant tvarios žuvininkystės plėtros. Pirmiausia norima sudaryti sąlygas verslinei ir rekreacinei žvejybai bei turizmui, vystant nedidelės apimties viešąją infrastruktūrą ir inovatyvius jos valdymo būdus. Pagal šią priemonę parama skiriama žvejybos laivų aptarnavimo ir kitokios infrastruktūros vystymui.
Kita priemonė – žuvininkystės produkcijos vertės didinimas, investuojant į tvarias maisto sistemas, tiekimo grandinių trumpinimą. Įgyvendinant projektus investuojama į perdirbimo infrastruktūrą, prekybos vietų įrengimą, kulinarinio paveldo demonstravimą ir kitas veiklas.
Parama skiriama ir žuvininkystės bei ją įvairinančių verslų kūrimui ir plėtrai, prioritetą teikiant inovatyvių mėlynosios bioekonomikos iniciatyvų skatinimui. Remiami projektai, kuriuose numatytos investicijos į tausią žvejybą ir tvarumo principais pagrįstą akvakultūros ir mėlynųjų biotechnologijų verslą, žvejybos veiklų diversifikavimą, inovacijų, naujų technologijų bei procesų diegimą žuvininkystės versle ir kt.
Taip pat remiamos priemonės, kurių taikymas žuvininkystėje prisideda prie klimato kaitos švelninimo.
Nemažai dėmesio skiriama ir bendruomenės gyvybingumo ir socialinės įtraukties stiprinimui, puoselėjant žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldą bei tradicijas.