Konfliktas dėl naujai formuojamos gatvės intensyvėja tarp verslo, savivaldybės ir gyventojų bendrijų,Vilniaus rajono Avižienių seniūnijoje, ties magistraliniu keliu A2 Vilnius – Panevėžys.
Konflikto priežastis – privačiam asmeniui priklausantis infrastuktūros paskirties sklypas, kuriame Vilniaus rajono bendruoju planu suprojektuotas kelias.
Infrastruktūros paskirties sklypo savininkas nesutinka, kad privatus verslas, ketinantis vystyti komercinės paskirties objektus, patekimui į savo teritoriją naudotųsi keliu, kuris būti įrengiamas privačiame sklype, nors toks kelias per jo sklypą yra numatytas bendruosiuose ir specialiuosiuose Vilniaus rajono planuose.
Nesutariančios dvi pusės dėl servituto kreipėsi į savivaldybę, kuri ir yra suplanavusi šią susisiekimo infrastruktūrą. Verslas nustebo, kad valdininkai prieš tai kalbėję vienaip, šiandien kalba visai kitaip – pakeitė savo sprendimą ir siūlo sunkiasvoriui transportui važinėti per gyvenamųjų namų kvartalus tam nepritaikytomis gatvėmis, pažeidžiant įstatymus, jau nekalbant apie gyventojų saugumą, taršą ir triukšmą.
Verslas nenusileidžia ir sako, kad savivaldybė turi paisyti bendrojo plano sprendinių ir visomis išgalėmis siekti, kad specialieji planai būtų įgyvendinami, juolab, kad kelias būtų įrengtas per teritoriją, kurioje niekas negyvena, kuris patenka į magistralinių kelių apsaugos zoną ir kuris neblogintų aplink gyvenančių gyventojų interesų. Šimtai susivienijusių gyventojų stojo į verslo pusę, gindami savo interesą.
Verslo atstovas: tai yra manipuliavimas ir noras kenkti
„Mes įsigijome 7.85 ha žemės sklypų teritoriją. Joje planuojame apie 25-30 tūkstančių kvadratinių metrų komercinės veiklos pastatų vystymą, kur darbuotųsi per 500 žmonių. Tai gan didelis objektas, todėl būtina užtikrinti jam tinkamą privažiavimą.
Dalyvaujant susitikimuose su savivaldybe, ji mums rodydama bendro plano sprendinius argumentavo, kad tokio pobūdžio komerciniam projektui privažiavimas privalo būti formuojamas per nuovažą iš magistralės A2. Tiesa pasakius, mes to ir tikėjomės, nes būtent tokie sprendiniai ir yra numatyti Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniuose. Bendras nuovažos ilgis apie 800 metrų. Palei ją rikiuojasi 7 sklypai, iš kurių 2 priklauso mums. Su keturių sklypų savininkais jokių nesusipratimų nekilo ir visi geranoriškai apsikeitėme tarnaujančiais ir viešpataujančiais servitutais, taip pradėdami formuoti dar 2009 metais Vilniaus rajono specialiajame plane suprojektuotą kelią – infrastruktūrinį koridorių. Šis naujai formuojamas kelias nuo gyvenamųjų namų nutolęs ne mažiau nei 300 metrų atstumu“, – patikslina Rytis Šerkšnys, „Futura LT“ įmonės vadovas.
Tačiau su vienu kaimynu, kuriam priklauso 50 metrų naujai formuojamo kelio atkarpos, tenka minti teismo salių slenksčius, nes savininkas nesutinka suteikti servituto ir vilkina procesus.
Sklypo savininkas sako, kad užsiims augalininkyste
„Iki teismų pradžios mėginome ieškoti kompromisų, teikėme taikaus sprendimo pasiūlymą. Remdamiesi panašių bylų praktika, pasiūlėme kompensuoti už žemės sklypo suvaržymą net 2.5 karto daugiau, nei tai nustato teismai. Turiu pabrėžti, kad realiai papildomų suvaržymų jo nuosavybė nepatirtų, nes jo sklypo naudojimo būdas yra susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius ir jame negalima jokia kita veikla, kaip tik susiekimo ir inžinerinių tinklų objektų įrengimas. Be to, toje dalyje, kurioje prašoma suteikti servitutą į yra suplanuotas kelias, taip kaip numato Vilniaus rajono bendrasis ir specialusis planai, o taip pat ši sklypo dalis patenka į automagistralės A2 kelio apsaugos zoną.
Jis nesutiko argumentuodamas, kad savo sklype planuoja užsiimti augalininkyste. Teisme jo advokato paklausus, ar jis supranta, kad tokios paskirties žemėje to daryti negali, jis atsakė, kad nėra parašyta, kad auginti augalus yra draudžiama. O jeigu nėra draudžiama, tai vadinasi leidžiama. Tokią oficialią poziciją dėsto kita pusė ir ji yra užprotokoluota posėdyje. Kiek pasidomėjome, tas žmogus su augalų verslu niekada nieko bendro neturėjo.
Dar daugiau, advokatai išsiaiškino, kad tas pats žmogus yra sudaręs net 77 nekilnojamojo turto sandorius savo vardu. Akivaizdu, kad jis nėra joks augalų augintojas, o tik siekia kenkti ir pelnytis iš susidariusios situacijos. Tačiau tokiais veiksmais daro žalą ne tik mums, bet ir aplinkiniams gyventojams, iškeldamas savo interesus aukščiau kitų“, – sako verslininkas.
Į klausimą, koks to tikslas, ar žemės sklypo savininkas nori gauti dar daugiau pinigų už savo sklypą, R. Šerkšnys atsako, kad galimai yra kita priežastis, pavyzdžiui, sukurti „problemą“, o vėliau daryti spaudimą parduoti „probleminius“ sklypus.
Viskas buvo suplanuota iš anksto, sklypo pirkėjas puikiai žinojo apie paskirtį
Verslininkas sako, kad įdomi aplinkybė ne tik augalininkystės veikla infrastruktūros paskirties žemėje, bet ir tai, kad tą sklypą žmogus įsigijo po poros savaičių, kai jie įsigijo savo teritoriją.
„Gan svarbi detalė, kuri nemažai ką pasako. Žmogus įsigijo teritoriją, kurio bendras plotas buvo 1.2 ha ir sudaryta iš 8 sklypų. Iš jų vienas žemės sklypas, kurio plotas 0.2 ha, infrastuktūros paskirties, o likęs 1 hektaras kitos paskirties – komercinės. Komercinės paskirties teritoriją netrukus buvo pardavė už tiek pat kiek pirko, ir pasiliko tik infrastruktūrinį sklypą.
Kitaip tariant, jis nupirko ir pardavė didžiąją dalį sklypo ir iš to nieko neuždirbo, tačiau pasiliko ginčo objektu tapusį 20 arų susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus paskirties sklypą su įregistruota kelių apsaugos zona. Kokia tokio veikimo logika ir tikslas?, – retoriškai klausia R. Šerkšnys, – Aš tame logikos nematau, todėl kaimyno pozicija neleisti sklypo naudoti pagal jo paskirtį, kad būtų įgyvendintas Vilniaus rajono savivaldybės oficialus ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, vadinu apgalvotu kenkimu. Tai yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Žemės sklypo naudojimo būdas yra viena iš objektyvių priežasčių, lemiančių nurodyto kelio servituto pagrįstumą“.
Pasak R. Šerkšnio, nėra abejonių, kad žmogus, įsigydamas žemės sklypą ne tik matė žemės sklypo paskirtį ir žymą dėl automagistralės apsaugos zonos, bet ir žinojo, kad dėl šių aplinkybių jo nuosavybė bus apribota. Taip pat jis turėjo visas galimybes susipažinti ir su viešai skelbiamais Vilniaus rajono bendraisiais planais. Atitinkamai, savininkas negalėjo turėti lūkesčio, kad nei numatyta žemės sklypo paskirtis, nei savivaldybės lygmeniu priimti dokumentai dėl kažkokių priežasčių nebus taikomi ar kad į juos nebus atsižvelgta.
Vieša paslaptis, kad taip dirba nesąžiningas verslas, o savivaldybės savo neveiksnumu jiems padeda
Verslininkas sako, kad teismo proceso metu pasiūlė jo infrastruktūros paskirties sklypą nupirkti tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jis pardavė komercinės paskirties sklypą, bet jis nesutiko.
„Vieno žmogaus nenoras pratęsti gatvės ašį gadina visos teritorijos susisiekimo tinklą. Jeigu jis duotų sutikimą, tai mes užbaigtume gatvių tinklo formavimą toje teritorijoje, nes mūsų sklypuose esančios gatvių raudonosios linijos, kurių bendras plotas net 1.2 ha, yra paskutinės sujungiančios visą teritoriją į vieną bendra gatvių tinklą.
Savivaldybė tokiu atveju galėtų laisvai planuoti besiribojančių teritorijų plėtrą bei gatvių įrengimą, paskirstant transportų srautus. Bet ir vėl klausimas, kodėl mūsų reikalauja suplanuoti gatves savo sklypuose, bet neužtikrina, kad tas gatvių tinklas būtų įgyvendintas pilna apimtimi kituose sklypuose? Nes dabar gaunasi, kad savivaldybė biudžeto lėšomis planuoja teritorijas, sugaišta nuo 5 iki 10 metų, ir tada kažkoks pilietis be svarbios priežasties pradeda sprendinius blokuoti ir nesilaikyti taisyklių, kurias pati savivaldybė sukūrė ir įtvirtino. Man, kaip ir daugeliui kitų vystytojų, toks situacijos nevaldymas yra nesuprantamas“, – atvirai sako R. Šerkšnys.
Dėl savivaldybės neveiksnumo mes esame priversti bylinėtis, tačiau kaimyno piktybiškas elgesys kenkia ne tik mums, bet ir visam bendrajam planui, jis „šantažuoja“ kaimynus, sukuria neadekvatų problemų kiekį, lyginant su tuo, kokią žalą jis patirs. Jis net negali įvardinti, kokia tai žala, jis kalba apie tai, kad bus sudaužyta jo įsivaizduojama svajonė prekiauti sodo augalais infrastruktūros sklype. Tai yra tiesiog atviras pasityčiojimas iš visų suinteresuotų šalių ir mūsų šantažas. Tokiose gana aiškiose situacijose pačios savivaldybės reikalauja perteklinių dokumentų, dėl ko tokios aplinkybės ir susidaro. Matomai, tokios situacijos kažkam yra naudingos, bet savivaldybės ir bendruomenių interesai dėl to nukenčia“.
Savivaldybė siūlo važinėti per siauras gatves tarp gyvenamųjų namų
Įmonės vadovas pažymi, kad vienas dalykas yra dviejų verslų interesų susikirtimas, bet šiame žaidime labai svarbus vaidmuo tenka Vilniaus rajono savivaldybei, kuri yra numačiusi šios teritorijos planavimą ir kuri turėtų užtikrinti savo sprendimų įgyvendinimą, bet to nedaro. Savivaldybė įtraukta į šį teisminį ginčą, dalyvauja trečiuoju asmeniu, ir kurios prašoma argumentuoti pasikeitusį savo sprendimą.
„Savivaldybė aiškino, kad tas kelias būtinas, bet retorika pasikeitė, kai byla pasiekė teismą ir kai mes paprašėme, kad ji raštiškai išsakytų savo poziciją. Gavome atsakymą, kad iki mūsų teritorijos savivaldybė siūlo privažiuoti ne per nuovažą nuo magistralės, o per Žirgyno gatvę, kuri realiai nepritaikoma važiuoti sunkiuoju transportu dėl kelio siaurumo ir gyventojų saugumo, nes neįmanoma užtikrinti minimalių sanitarinių apsaugos reikalavimų“, – neatsistebi savivaldybės siūlymu R. Šerkšnys.
„Mes planuojame komercinės teritorijos plėtrą, o tam yra būtinas teritorijos susisiekimas sunkiuoju transportu, kas reiškia, kad atsiranda aukštesni reikalavimai gatvei, tame tarpe ir minimalus 15 metrų plotis. Tuo tarpu savivaldybė gali užtikrinti maksimaliai tik iki 8 metrų. Tai reiškia, kad palei visą jų siūlomos gatvės ilgį, kas sudaro apie 1,5 km, turėtume formuoti servitutus į abi gatvės puses ir gyvenamųjų sklypų ribose, kad suformuoti reikiamo pločio inžinerinės infrastruktūros koridorių tokios kategorijos gatvei įrengti.
Tokio projekto įgyvendinimas, ko gero, būtų net neįmanomas, nes namai pernelyg priartėtų prie gatvės. Todėl sunku įsivaizduoti, kodėl šitų namų savininkai turėtų suteikti servitutą per savo namų valdos sklypus važiuoti sunkiajam transportui. Tiesiog tam nėra logikos, nes šiuo atveju tikrai būtų sukurta tiesioginė ir labai didelė bei nepagrįsta jokiais dokumentais žala servituto davėjui”, – argumentuoja R. Šerkšnys.
Jaučiasi papuolę į aklavietę, bet pasiduoti neketina
Įmonės vadovas stebisi ir tuo, kad savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vadovas kalba viena, Teisės skyriaus specialistai – kita: „Infrastruktūros skyriaus vadovas teismo posėdyje pakartojo tai, ką mes esame girdėję ir anksčiau ne vieną kartą, kad privažiavimas prie komercinės paskirties teritorijos yra vienintelis – nuo magistralės. O visi kiti privažiavimai neatitinka minimalių D kategorijos gatvės reikalavimų ir per ten susiekimas nebus leidžiamas.
Tačiau savivaldybės teisės skyriaus specialistai, pateikdami raštišką paaiškinimą teismui vertina tai, kad mūsų teritorija šiandien dienai yra ne komercinės, o žemės ūkio paskirties ir kad jai turi būti užtikrintas bent kažkoks susisiekimas. Tai tokį sprendimą ir pasiūlė – važiuoti per Žirgyno gatvę, per kurią mes teoriškai galime susisiekti su savo sklypu, bet norint teritoriją vystyti kaip komercinę, tas privažiavimas yra netinkamas. Taip pat visiškai neatsižvelgia ir į tai, kad sklypai pagal tą patį, jau daug kartų minėtą bendrąjį planą, patenka į urbanizuojamą teritoriją ir kad sklypams yra pradėti rengti pertvarkymo projektai su tikslu pakeisti sklypų paskirtis nustatant naudojimo būdus – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Kita vertus, paklausus savivaldybės atstovo ar per Žirgyno gatvę būtų leidžiama važiuoti žemės ūkio technikai, atsakymas buvo ne. Tad kyla klausimas, net jei teritorija ir būtų naudojama kaip žemės ūkio, kaip reikėtų joje vykdyti veiklą, jei žemės ūkio technikai privažiavimas nėra numatytas.
Panašu, kad mes pakliuvome į aklavietę, nes kol nepakeičiame žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio į komercinę, mes negalime gauti privažiavimo sąlygų prie savo planuojamos teritorijos nuo magistralinio kelio, o pakeisti paskirties į komercinę negalime, kol neturime privažiavimo sąlygų nuo magistralinio kelio. O sklypo paskirties keitimą juk tvarko savivaldybė“.
Paklausus, kaip įsivaizduoja tolimesnį procesą iš esmės, R. Šerkšnys atsako, kad neturi kito pasirinkimo kaip tik teismo keliu įrodinėti susidariusios situacijos absurdiškumą: „Mes tikimės, kad teismas skirs pakankamai dėmesio, kad įsigilinti į šią situaciją ir padaręs išvadas įpareigos piktybiškai nusiteikusį kaimyną vykdyti Vilniaus rajono savivaldybės galiojančius bendrojo plano sprendinius bei nustatys tarnaujantį servitutą jo sklype neapibrėžtam subjektų ratui, kas reikštų, kad servitutas tarnaus visiems suinteresuotiems asmenims. O toliau jau mes imsimės iniciatyvos, kad tas kelias būtų suprojektuotas ir įrengtas pagal visus jam keliamus reikalavimus. Turime suprasti, kad to kelio atsiradimas svarbus ne tik mūsų plėtojamai teritorijai, bet ir visam rajonui, nes jis sukurs pridėtinę vertę bendruomenėms, verslams, svečiams bei nuims dalį automobilių srauto nuo ir taip gana stipriai užkimšto Senojo Ukmergės plento. Tokio sprendimo reikia, kad būtų suvaldyta perteklinė biurokratija“.
Vietinių bendrijų atstovas: gyventojai nusivylę, bijo dėl saugumo ir nežino ko tikėtis
„Pasakymai, kad susisiekimui su komerciniais pastatais gali būti naudojamos tam nepritaikytos gatvės rodo nepagarbą bendruomenėms, savanaudiškumą ir savo interesų iškėlimą prieš viešąjį interesą, nesigilinant į neigiamas pasekmes gyventojų sveikatai, gyvybei, kurias sukeltų nuolatinis transporto srautas prasidėjus komercinių pastatų statybai, o ir vėliau, juos eksploatuojant. Galima įsivaizduoti situaciją, kas būtų, jei pro tavo kiemą kasdien važinėtų sunkvežimiai“, – sako kelių vietinių bendrijų atstovas Andrius Dobrovolskis.
Pašnekovas teigia, kad Žirgyno gatvė, per kurią siūloma paleisti krovininius automobilius, esanti Bendorių kaime, tęsiasi palei naujai vystomą Aurių miestelio gyvenvietę. Šiuo metu vien šioje gyvenvietėje gyvena daugiau nei 30 šeimų, ateityje jau suformuotuose sklypuose apsigyvens dar daugiau nei 100 šeimų. Dauguma gyventojų yra šeimos su mažamečiais vaikais. Žirgyno gatvė yra visiškai nepritaikyta didžiuliam transporto, o ypač sunkiojo srautui.
Be to, gatvė iš esmės buvo iš dalies asfaltuota Aurių gyvenvietės vystytojo lėšomis, šiuo metu kosmetinius gatvės remonto darbus organizuoja patys gyventojai, kad būtų užtikrintas bent dalinis pėsčiųjų saugumas. Neįrengti šaligatviai, nėra apšvietimo, grįžtantys vaikai iš mokyklų jau dabar nėra pakankamai apsaugoti nuo galimų eismo įvykių. Per praeitus metus, ypač žiemos sezonu, jau buvo bent du įvykiai, kai sunkiasvoris transportas nuslysta nuo važiuojamosios dalies ties Žirgyno tvenkinio pralaida.
Maža to, automobilių srautas Žirgyno gatve drastiškai išaugs pradėjus vystyti šioje gatvėje numatytą daugiabučių kompleksą. Kvartalo projektiniuose sprendimuose numatyti net 384 butai, kas reiškia, kad čia gyvens labai daug žmonių, dauguma gyventojų bus šeimos su mažamečiais vaikais, kurie kas dieną turės pasiekti mokyklas ir darželius.
„Raisteniškių gatvėje sunkiasvorio krovininio transporto ribojimas atsirado ne šiaip sau, o dėl gatvės siaurumo ir asfalto dangos storio. Joje net stovi ženklas, kad negalima sunkiasvoriams automobiliams važinėti. Padidėjęs sunkiasvorio transporto eismas labai sumažintų pėsčiųjų saugumą, nes prasilenkiančios transporto priemonės dėl savo gabaritų turėtų užvažiuoti ant pėsčiųjų tako, tai daryti jau dabar tenka prasilenkiant lengviesiems automobiliams. Kokiu būdu tai turėtų daryti sunkvežimiai, sunkiai įsivaizduojama, tą pripažino ir pati savivaldybė. Taip pat sunkiasvoris transportas gadintų asfalto dangą, kurios įrengimui prisidėjo gyventojai iš savo lėšų. Ar čia nepažeidžiamas jų interesas?“, – klausia bendrijų atstovas.
Gyventojai palaiko verslą
Pasak A. Dobrovolskio, taip vadinamas senasis Ukmergės kelias yra iš esmės labai intensyvus ir apkrovus jį dar, pasekmės būtų labai nekokios visiems čia gyvenantiems ir dirbantiems: „Mes pateikėme akivaizdžius ir visiems žinomus įrodymus, kad čia būna nuolatiniai kamščiai net ir ne piko metu. Ir dabar savivaldybė, ir to sklypo savininkas sako, kad nebūtina nustatyti servituto, nes neva tai galima kitais keliais, tame tarpe ir žvyrkeliais privažiuoti prie numatyto komercinio sklypo, nors pati savivaldybė pripažino, kad traktoriai negali ten važiuoti”.
Bendrijų atstovas sako, kad gyventojams labai keista, kad savivaldybė sakydama, kad numatytas kelias iš Ukmergės magistralės yra perspektyvus, bet paklausus, kodėl jie patys jo neinicijuoja ir nevysto, neturi ką atsakyti.
„Kitos savivaldybės daro viską, kad ateitų verslas, kad vystytų veiklas, sukurtų darbo vietas, tiesia kelius, pasirūpina infrastuktūra, kad ir verslui, ir gyventojams būtų patogu, o čia – nieko, kaip tik atvirkščiai – nei verslas rūpi, nei gyventojai. Iš gyventojų pusės yra tikrai daug nusivylimo, nepasitenkinimo ir nežinios.
Mes nesiveliame į ginčą tarp sklypų savininkų, bet šioje vietoje 100 proc. palaikome verslą ir nesuprantame atmestinės savivaldybės pozicijos, kuri nevykdo savo pačios numatytų planų. Šiandien dienai atrodo, kad savivaldybė yra vieno žmogaus pusėje, o ne tūkstančių aplink gyvenančių. Mes labai tikimės, bus kuo greičiau išspręstas šis ginčas”, – sako bendrijų atstovas A. Dobrovolskis.
Savivaldybė sako, kad jų pozicija nepakitusi
Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Butvydas, paprašytas pakomentuoti situaciją, sako, kad savivaldybė pritaria kelio įrengimui vadovaudamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, bei papildomai paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybėje planuojant gatves turi būti vadovaujamasi teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendruoju planu, kuris buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 metais. Bendrasis planas reglamentuoja reikalavimus keliamus kelių ir gatvių planavimui ir projektavimui.
„Savivaldybė pažymi, kad vadovaujantis bendruoju planu, kuriame reglamentuojama, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu, o šiam sklypui nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, savivaldybė informuoja, kad vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, nagrinėjamoje teritorijoje, pagal AB „VIA Lietuva“ magistralinį kelią Nr. A2, yra numatyta perspektyvinė D kategorijos gatvė, todėl pertvarkant esamus žemės sklypus, turi būti atidalinami reikiamo ploto kelio ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypai, patenkantys į gatvės raudonąsias linijas ir formuojama vientisa bei sklandžios jungties perspektyvinė gatvė“, – sako savivaldybės atstovas.
K. Butvydas atkreipia dėmesį, kad savivaldybės pozicija dėl šio kelio projekto išliko nepakitusi: „Galbūt klaidingas įspūdis apie pozicijos pasikeitimą kilo dėl neteisingai interpretuotų diskusijų ar sprendimų aiškinimo iš kitų šio projekto įgyvendinimu suinteresuotų pusių. Savivaldybė ir toliau remiasi minėtu reglamentavimu, kuriuo yra formuojama savivaldybės pozicija“.
Savivaldybės atstovas taip pat teigia, kad savivaldybė vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir užtikrina, kad visi sprendimai būtų priimami teisėtai, atsižvelgiant į visuomenės interesus ir teisines procedūras: „Kiekvieno sklypo savininko teisės yra saugomos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir savivaldybė negali jų nepaisyti. Priežastys, dėl kurių konkretus savininkas nesutinka, yra aiškinamos teisme, sprendimų paieška turi atitikti teisines normas, užtikrinančias visų šalių teisių apsaugą“.
Nėra taip, kad nenori skirti pinigų
„Kalbant apie kelio finansavimo klausimą, savivaldybės uždavinys yra efektyviai naudoti biudžeto lėšas, projektai turi būti įgyvendinami remiantis ekonominio pagrįstumo ir teisėtumo principais. Tiek transporto infrastruktūra, tiek verslo investicijos, tiek gyvenamosios aplinkos tvarkymas yra svarbūs uždaviniai Vilniaus rajono bendruomenės ir šio regiono plėtrai. Ir tam savivaldybė skiria didelį dėmesį. Todėl nesutinkame su tuo, kad savivaldybė nenori skirti pinigų, ieško dingsčių nemokėti ir panašiai. Pažymime, kad bet kokie sprendimai privalo būti pagrįsti teisiniais reikalavimais, užtikrinant, kad procesai nepažeistų nei savivaldybės, nei gyventojų interesų“, – sako K. Butvydas.
Paklausus apie tai, kad sunkvežimių judėjimas gyvenvietėse nėra saugus ir kiek Vilniaus rajono savivaldybė atsižvelgia į tai, K. Butvydas atsako, kad savivaldybė atsakingai vertina visus gyventojų pateikiamus skundus ir argumentus, ypač tuos, kurie susiję su saugumu, gyvenimo kokybe ir aplinkosauga.
„Suprantame, kad vilkikų ar sunkvežimių eismas gyvenamuosiuose rajonuose gali kelti rimtų problemų, tokių kaip triukšmas, tarša, eismo dalyvių saugumo grėsmės bei transporto spūstys. Būtent todėl savivaldybė visada siekia rasti subalansuotus sprendimus, kurie atsižvelgtų į visų suinteresuotų šalių poreikius. Pabrėžiame, kad sprendimų priėmimo procese yra atsižvelgiama į gyventojų nuomones, o pateikti argumentai analizuojami, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tokių situacijų valdymas reikalauja dialogo tarp bendruomenių, verslo atstovų ir savivaldybės, kad būtų surastas visiems priimtinas sprendimas“, – sako pašnekovas.
Savivaldybės veiksmai priklausys nuo teismo sprendimo
Į klausimą, kokie sprendimai numatyti toliau, K. Butvydas atsako, kad savivaldybė teismo procese dalyvauja kaip trečiasis asmuo, teikia teismui paaiškinimus, vykdo teismo prašymus.
„Pabrėžiame, kad šis klausimas dabar yra teismo kompetencijoje, todėl tolimesni veiksmai priklausys nuo priimto teismo sprendimo. Mūsų pozicija išlieka nuosekli ir orientuota į teisėtumo bei visų suinteresuotų šalių interesų suderinimą. Savivaldybė laikosi nuomonės, kad sprendimai turi būti paremti teritorijų planavimo dokumentais ir jų nuosekliu įgyvendinimu. Savivaldybė ir toliau veiks kaip tarpininkas, užtikrinantis teisėtumą ir visuomenės interesų apsaugą“, – sako savivaldybės atstovas.