Privatus sveikatos draudimas, priedai už lojalumą ir pasiektus rezultatus, mokykliniai prekių krepšeliai vaikams, bet svarbiausia – kolektyvas, kurį Andrius vadina antra šeima. Šios bei kitos VIADA vertybės nulėmė, jog degalinėje prabėgo net penkiolika metų. Tačiau apie viską - nuo pradžių.
Kaip pasakoja Andrius, po mokyklos, kaip ir daugelis jo kartos žmonių, pasuko laimės ieškoti svetur. Tačiau 2008 m. vis tik sugrįžo atgal – taip atsidūrė mažoje degalinėje prie Kauno marių. Kaip jis pats sako: „Grįžau į Lietuvą ir iš karto radau vietą, kurioje jaučiausi esąs savas“. Andrius tuomet dar nenutuokė, kad tai buvo tik jo ilgametės veiklos VIADA pradžia.
„Praėjus penkiolikai metų, aš vis dar čia“, – su pasididžiavimu pažymi Andrius. Tiesa, ne visai ten pat – iš operatoriaus darbo kuklioje degalinėje prie marių jis persikėlė vadovauti kur kas labiau pastebimai degalinei, kuri svetingai pasitinka grįžtančius nuo pajūrio pusės ties Kauno riba.
Neįsivaizduoja darbo, kuriame negalėtų bendrauti
Andrius neslepia, jo kasdienybėje labiausiai jį džiugina bendravimas su klientais. „Mano darbe man labiausiai patinka žmonės. Kiekvienas užmegztas kontaktas yra savaip unikalus ir nuspalvina mano dieną“, – dalijasi jis. Tačiau ne tik klientai daro jo darbą malonų, bet ir ryšys, kuriuo jis dalijasi su savo komanda.
„Mūsų komanda didelė ir šauni – net 15 žmonių, dirbančių keliomis pamainomis. Šį komandos branduolį sudaro tokie senbuviai kaip aš – juokiasi jis – laikui bėgant keičiasi tik studentai“. Kaip pats teigia, sukurti svetingą ir draugišką aplinką visiems lankytojams jiems pavyksta būtent dėl komandos bičiulystės.
Žinoma, kaip ir bet kuriame darbe, Andriaus vaidmuo neatsiejamas su tam tikrais iššūkiais. Sunkumų kėlė karantino apribojimai ir plataus masto greta esančio greitkelio remontas. Vis dėlto jo pozityvaus požiūrio ir ryžto tai nesumenkino. „Mūsų lankytojai dabar turi įprasti nusukti net kilometrą prieš tai, kad atvyktų pas mus. Tačiau iššūkiai yra gyvenimo ir darbo dalis. Svarbu, kaip mes prie jų prisitaikome ir juos įveikiame“, – optimizmo nestokoja degalinės vadovas.
Iššūkiams įveikti, anot Andriaus, padeda papildoma kasmėnesinė poilsio diena, skiriama darbuotojams, auginantiems vaiką iki 12 metų, o vestuves planuojantiems kolegoms – trys apmokamų atostogų dienos jų ypatingai progai pažymėti.
Brangiausias turtas – šeima
Už darbo ribų Andrius yra aistringas futbolo gerbėjas ir žaidėjas. Tačiau didžiausiu jo džiaugsmu ir dėmesio centru išlieka šeima – žmona ir du nuostabūs vaikai. Jie suteikia jam motyvacijos ir įkvėpimo tęsti savo užsibrėžtus tikslus ir kelti naujus.
Žvelgdamas atgal, Andrius nesigaili savo sprendimo grįžti į Lietuvą. Darbas degalinėje, užmegzti santykiai su klientais ir kolegomis, nenuobodus ir laimingas asmeninis gyvenimas – dėl viso to jo sprendimas grįžti pasiteisino. Kaip pats užbaigia, jog šis pasakojimas – tai liudijimas, kad tėvynėje, tarp savo žmonių, galima sukurti prasmingą karjerą ir visavertį gyvenimą.