Nebenorėjo namuose galvoti apie darbą
Daugiau nei dešimt metų M. Gaurilčinkienė gyveno kūrybiniais projektais – tapė, siuvo, užsiėmė apželdinimo darbais. Po intensyvių kūrybinių darbų moteriai nusprendė pailsėti, tačiau likti visai be jokio darbo nesinorėjo. Pasidalinusi savo mintimis su seserimi Lina, iškart sulaukė kvietimo prisijungti prie „Viada“ komandos.
„Norėjau veiklos, kuri nebūtų kūrybinė. Buvau pasiilgusi darbo ir laisvalaikio balanso. Grįžusi namo norėjau ilsėtis, o ne galvoti apie ateities projektus. Kūrybinis darbas žavus, tačiau jame mažai apibrėžtumo, sudėtinga jį planuoti, o nuolatinis mąstymas apie ateities projektus, ilgainiui išbalansuoja. Todėl išgirdusi sesers pasiūlymą, nedvejodama sutikau ir esu laiminga“, – tikina moteris.
Vienoje iš Kauno degalinių dirbanti M. Gaurilčikienė pasakojo, kad kardinaliai pakeisti darbo profilį ir įsilieti į visiškai naują kolektyvą nebuvo sudėtinga, nes komanda ją priėmė šiltai ir draugiškai.
Iš prigimties esančiai smalsiai ir naujoves mėgstančiai moteriai darbas degalinėje pasirodė intensyvus, tačiau nesudėtingas ir svarbiausia – nemonotoniškas. Laikas darbe Mildai praeina greitai, o ilgainiui grįžo noras po darbo ir vėl užsiimti kūrybine veikla.
Nustebino maisto kokybė
Pradėjusi darbą „Viada“ degalinėje, Milda įsidarbino virtuvėje. Pasak pačios, artimųjų toks žingsnis nenustebino, nes visi žinojo, kad moteris mėgsta gaminti, tad per pusmetį ši veikla tapo miela širdžiai.
„Labiausiai nustebino tikrai aukšta mūsų virtuvėje ruošiamo maisto kokybė bei pasirinkimo galimybės. Kas atvažiuoja į mūsų degalinę, tikrai yra ragavę mano ruoštų sumuštinių, kuriuose daug produktų – daržovių, mėsos, sūrių ir padažų. Skaniai pavalgyti gali ir greitojo maisto mėgėjai, ir sveikiau besimaitinantys bei pasirinkę vegetarišką mitybą“, – apie asortimentą pasakoja M. Gaurilčikienė.
Kad klientams galėtų patarti ir pasiūlyti jų norus labiausiai atitinkantį gaminį, Milda išbandžiusi kone visą degalinės asortimentą. Visgi pati labiausiai mėgsta grūdainį ar korėjietiškas morkas su lašiša. Šypteli, kad sunku atsispirti ir vietoje kepamoms kvapnioms bandelėms.
Nuo operatorės iki vadovės
Kūrybinį darbą pakeisti į maisto ruošimą degalinė pasiūliusi sesuo Lina „Viada“ degalinių tinkle dirba jau trylika metų. Pradėjusi nuo paprasčiausios laiptelio – degalinės operatorės – šiandien moteris pati vadovauja vienai iš Kauno degalinių.
Pasak L. Barkauskienės, per tiek metų ji nė karto nedvejojo savo pasirinkimu, nes darbas degalinėje leidžia turėti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o stipri komanda yra tai, dėl ko kasdien norisi eiti į darbą.
„Per šį laiką, kol dirbu degalinėje, buvau išėjusi į vaiko priežiūros atostogas, po kurių nekilo abejonių ar noriu grįžti atgal. Tuo metu degalinėse jau buvo įvykę nemažai pokyčių: atsirado kavos pasiūla, keitėsi degalinių interjeras, dizaino sprendimai. Viskas atrodė nauja ir įdomu. Tuo pačiu ilgainiui tobulėjo ir vidinė kultūra: atsirado papildomos naudos darbuotojams, mokymai“, – pasakoja L. Barkauskienė.
Besikeičiantis degalinių interjeras, prekių pasiūla, vietoje gaminamas maistas, taip pat nuolat tobulinama vidinė kultūra ir rūpestis darbuotojų gerove, pasak moters, sukūrė sąlygas nesidairyti kitos darbo vietos.
Darbą su klientais ilgainiui papildė vadovaujančios pareigos ir nauji asmeniniai tikslai. Ir nors dirbant su žmonėmis pasitaiko iššūkių, moteris sako, pagrindinis jos tikslas, kad darbas vyktų be streso, o apie vadovą nebūtų galvojama kaip apie priešą.
„Esu patenkinta savo komanda. Išeidama atostogauti, visiškai pasitikiu darbuotojais ir žinau, kad skambučių su klausimais nesulauksiu, todėl galiu pilnai atsipalaiduoti.
Žinoma, ir pati nesilaikau įsikibusi požiūrio, kad vadovas – visažinis ir be jo niekas nevyksta. Man svarbu tiek pačiai pasitikėti savo žmonėmis, tiek siekiu, kad jie pasitikėtų manimi. Pasitikėjimu grįstus santykius padeda kurti ne tik kasdienis empatiškas bendravimas, bet ir įvairūs mokymai, kuriuose su visada komanda keliame savo kompetencijas”, – kalbėjo L. Barkauskienė.