„Iki tol svarstymas dirbti tokioje vietoje nė karto į galvą netoptelėjo“, – prisipažįsta Jolita, o jos juokas nuspalvintas lengva ironija. Visgi smalsumo vedama moteris nusprendė nepraleisti progos ir 2018 m. žengė iš pradžių daug klausimų kėlusį žingsnį.
Jolita pradėjo dirbti šiek tiek toliau nuo gyvenamosios vietos. Nepaisant to, gavo vadovės pažadą būti perkelta į arčiausiai namų esančią degalinę, kai tik čia atsilaisvins pozicija.
„Pradėjusi eiti visiškai nauju profesiniu keliu net negalėjau įsivaizduoti, kokių mokymosi, tobulėjimo ir augimo galimybių sulauksiu. Kasdien sėmiausi įvairių bendravimo su klientais subtilybių, be to, buvau užtikrinta, jog netrukus galėsiu persikelti dirbti ten, kur man be galo patogu“, – sako ji.
Laikantis duoto žodžio, Jolitai buvo pasiūlyta vieta namų kaimynystėje, tad nuo šiol moteris kaip niekada lanksčiai galėjo planuoti savo laiką.
Pirmieji dveji darbo metai ne tik daug ko išmokė – atsakingas Jolitos požiūris taip pat neliko nepastebėtas, pasiūlius pavaduoti atostogaujantį degalinės vadovą. Tuomet atsivėrė naujų iššūkių ir galimybių metas. Nešama atsakomybė ir vadovavimo užduotys intrigavo, todėl Jolitai nepritrūko noro bei drąsos laikinas pareigas paversti nuolatinėmis.
„Regiono vadovui užsiminiau, kad ne tik nepabūgau, bet ir visai mėgavausi vadovaujamojo darbo patirtimi, tad jei atsirastų nuolatinė vieta, svarstyčiau galimybę imtis degalinės vadovo pareigų“, – prisimena Jolita.
Noras tobulėti atsiperka
Netrukus gyvenimas jai paruošė dar vieną kiek netikėtą posūkį. Naujos degalinės Panevėžio rajone paruošiamieji darbai ėjo į pabaigą, kuomet Jolita sužinojo – jai siūloma tapti šiosios vadove. „Tai man asmeniškai buvo tikrai jaudinantis įvykis – nauja, dažais dar kvepianti degalinė, ir aš, jos vadovė. Kelionė su VIADA pasisuko nauja trajektorija“, – šypteli ji.
Tiesa, tokio perėjimo lengvu pasivaikščiojimu Jolita pavadinti negalėtų. „Iš pradžių buvo šiek tiek baugu, nežinojau, nuo ko pradėti“, – atvirauja istorijos herojė ir priduria, kad asmeninis ryžtas bei kolegų pagalba padėjo išsilaikyti ir pamažu įsitvirtinti naujose pareigose.
Vienas aspektas, kurio pašnekovė pasigenda iš laikų, kuomet dirbo klientų aptarnavimo specialiste, yra nuolatinis bendravimas su degalinės lankytojais. „Žmonės manęs pasiilgo, kai persikėliau į naują lokaciją“, – dalijasi Jolita. Tačiau klientai džiaugėsi dabar jau kitoje vietoje matydami pažįstamą veidą, o jų šypsenos dar labiau sustiprino pašnekovės ryšį su darbu.
Šiandien nedidelėje ir jaukioje degalinėje ji vadovauja keturių žmonių komandai. Tačiau net ir būdama vadove dėl patogaus darbo grafiko gali neapleisti ankstesnės veiklos bei pomėgio – manikiūro. Tačiau, kaip pati Jolita teigia, pagrindinis dėmesys visuomet sutelktas į sklandžią degalinės veiklą.
„Kolegos žino, jog bet kada gali ateiti pas mane su kasdieniais rūpesčiais ar pastebėjimais. To jau pirmomis dienomis išmokau iš savo pačios vadovės: niekada nebijoti klausti, domėtis ar pasidalinti man aktualiais dalykais. Būtent bendrystė yra viena stipriausių tiek mūsų degalinės, tiek visos VIADA komandos vertybių“, – didžiuodamasi sako moteris.
Jolitos istorija – įkvepiantis pasakojimas, jog gyvenime rizika atsiperka, o įdėtos pastangos įžvalgių vadovų būna įvertinamos. „Atrasti naują pašaukimą ir imtis pokyčių! Taip padrąsinčiau kiekvieną, negalintį užsisėdėti vietoje. Juk kelias į sėkmę nebūna pats lygiausias ir patogiausias“, – užbaigdama interviu šypsosi Jolita.