Telšių futbolo klubo „Džiugas“ direktorius Martynas Armalis sako, kad atnaujintas Telšių stadionas padeda netgi pritraukti futbolo žaidėjus, mat futbolininkams aplinka, kurioje jie žaidžia, yra itin svarbi ir padeda vidinei komandos motyvacijai.
„Rinkdamasis komandą žaidėjas vertina ne tik finansinę naudą ir kokioje lygoje klubas žaidžia, bet ir visą klubo infrastruktūrą – aikštę, rūbines ir pan. Dar 2016 metais ruošdamiesi LFF taurės rungtynėms įsirengėme rūbines žaidėjams ir ant spintelių pritvirtinome futbolininkų nuotraukas, kaip kad yra visoje Europoje. Tai žaidėjams padarė tokį įspūdį, kad jie net fotografavosi prie spintelių, nes Lietuvoje daugiau niekur to nėra. Vėliau šį faktą pradėjau naudoti kaip kozirį kalbėdamasis su žaidėjais ar jų agentais“, – dalijasi jis.
Natūrali veja – didžiausias privalumas
Telšių miesto stadionas naujam gyvenimui prikeltas ES lėšomis. Jame įrengta futbolo aikštė su 8 takelių bėgimo takais, lengvosios atletikos varžybų sektorių zona, lauko krepšinio ir badmintono aikštelės, lauko tinklinio aikštynas, riedutininkų sporto aikštynas, rekonstruotos žiūrovų vakarų ir rytų tribūnos. Vakarinėje tribūnoje įrengta iki 2000 žiūrovų vietų, rytų tribūnoje – 320.
„Turėdami sutvarkytą stadioną galime priimti svečius, lengviau prisikviesti kitas komandas į turnyrus. Iki pandemijos pas mus atvykdavo ir užsienio komandos, vykdavo tarptautiniai turnyrai“, – apie atsivėrusias galimybes kalba M. Armalis.
Antras miesto stadiono privalumas, pasak jo, yra natūrali veja. Tuo pasigirti gali tik Alytaus, Marijampolės ir Telšių stadionai, net nacionaliniame stadione futbolininkai žaidžia ant dirbtinės vejos.
„Žinoma, ja naudotis galime tik ribotą laiką – nuo gegužės iki lapkričio. Turime labai kruopščiai ją prižiūrėti, mat žolės negalima nuolat trypti. Aikšte naudojasi ne tik mūsų reprezentacinė „Džiugo“ komanda, čia žaidžia ir jaunimo komanda, taip pat vyksta turnyrai vaikams. Be to, pas mus vyksta ir vasaros vaikų stovyklos, kurių metu organizuojame futbolo treniruotes“, – priduria futbolo klubo vadovas.
M. Armalis prisimena stadiono atidarymo dieną, kai šia proga buvo žaidžiamas futbolo varžybos. Į šias rungtynes susirinko virš 2 tūkst. žmonių – atvyko ne tik futbolo fanai, bet ir smalsuoliai, norintys pamatyti naująjį stadioną.
„Telšių stadione Lietuvos jaunimo rinktinė yra žaidusi su Farerų salomis, o Šiaulių moterų futbolo klubas „Gintra“ varžėsi su švedėmis. Tarptautinių renginių nebūtume pritraukę į seną stadioną, stadiono rekonstrukcija suteikė įkvėpimo vietiniam futbolui“, – teigia jis.
Mėgstama vaikų laisvalaikio vieta
Telšių sporto ir rekreacijos centro vedėja ugdymui Valerija Sungailienė pasakoja, kad stadionas atvėrė daug galimybių miestui.
„Iki stadiono prikėlimo naujam gyvenimui dėl netinkamų sąlygų nebuvo galimybės vykdyti tarptautinius reikalavimus atitinkančius sporto renginius, tarptautines varžybas, kukliomis sąlygomis buvo vykdomas vaikų sportinis ugdymas. Tačiau šios erdvės nebuvo patrauklios rajono gyventojams, jaunimui ir neįgaliesiems. Dabar patekimas į stadioną ir aikštynus yra pritaikytas neįgaliesiems, todėl jie mielai renkasi šias erdves ir jose sportuoja“, – akcentuoja ji.
Šiandien Telšių centriniame stadione ir šalia esančiuose aikštynuose vaikams vyksta lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, krepšinio treniruotės ir varžybos, organizuojami kiti sportiniai renginiai ir Lietuvos čempionatai. Stadione taip pat rengiamos šalia įsikūrusių mokyklų ir darželių fizinio ugdymo pamokos bei fizinio aktyvumo užsiėmimai.
Be to, stadionas susilaukė ir vyresnių Telšių gyventojų susidomėjimo – jie čia mankštinasi individualiai. Stadiono bėgimo takai telšiškiams yra labai patraukli vieta pasivaikščiojimui ir tai vyksta ištisus metus, mat žiemos metu yra valomas sniegas. Stadione taip pat organizuojamos įvairios nemokamos mankštos.
„Šalia stadiono esančiame aikštyne yra tinklinio ir krepšinio aikštelės, kuriose labai mėgsta sportuoti jaunimas. Dar viena erdvė prie stadiono yra riedlentininkų ir riedutininkų parkas, jis labai mėgstamas vaikų, tačiau dabar laikinai uždarytas ir laukia remonto“, – dalijasi V. Sungailienė.
Ji tęsia sakydama, kad įrengtas apšvietimas prailgino galimybę ilgiau leisti laiką stadione ir aikštynuose. Be to, po stadiono rekonstrukcijos buvo pagerintas sportininkų, teisėjų, pagalbinio renginių personalo, žiūrovų komfortas ir renginių kokybė.
„Dėl to šios erdvės šiandien yra patrauklios sportinių, masinių kultūros ir laisvalaikio renginių organizavimui ne tik miesto ar regiono, bet ir visos Lietuvos ar net tarptautiniu mastu. Be to, šioje teritorijoje turime ir nemokamą WIFI ryšį“, – vardija vedėja ugdymui.
Pasak jos, vaikai labai džiaugiasi rekonstruotu stadionu ir jo aikštynais, čia praleidžia daug laiko, pavyzdžiui, po treniruočių jie pasilieka aikštyne, kuriame susitinka su draugais, bendrauja ir smagiai leidžia laiką.
Jai antrina ir 15-metis Rokas, kuris atsiradus riedlenintininkų parkui prie stadiono, išmoko važiuoti riedlente ir nuo to laiko jos nepaleidžia iš rankų.
„Skeitinu“ jau 6 metus nuo pat stadiono atidarymo. Gyvenu visai šalia, tai mėgdavau ateiti kas vakarą. Šitame parke išmokau važiuoti riedlente ir atlikau pirmuosius savo šuolius – su draugais net filmuodavome triukus ir dalindavomės jais instgrame. Kol rampos tvarkomos, dabar su draugais laikinai nebegalime ten lankytis, todėl neturime, kur patogiai važinėti“, – apie atrastą meilę riedlentėms pasakoja Rokas.
Jis priduria, kad iki pandemijos dar lankė ir futbolo treniruotes, tačiau po to nebeužteko laiko abiem pomėgiams ir mokslams.
„Bendraklasiai gal daugiau krepšinį žaidžia, bet Telšiuose yra ir pakankamai futbolo gerbėjų. Aš jau nebesu toks užkietėjęs fanas, gal „išaugau“, tai futbolo pats nebežaidžiu, bet pasaulio čempionatą su tėčiu visada žiūriu. Bet iš kitų miestų atvažiavusios mokyklų komandos visada mums pavydėdavo stadiono ir tikros žolės“, – prisimena paauglys.
V. Sungailienės nuomone, modernus stadionas motyvuoja vaikus judėti, siekti sportinio rezultato. Vaikai turi kur sveikai ir turiningai praleisti laisvalaikį po pamokų bei atostogų metu.
„Sukurta trūkstama infrastruktūra netgi pagerino rajono ekonominę padėtį ir prisidėjo prie aukštesnės gyventojų gyvenimo kokybės“, – pažymi ji.