Išberta oda: dermatologė pataria, kada gydytis namuose, o kada skubėti pas profesionalus

Tikriausiai tik retas žmogus, nepaisant jo amžiaus, galėtų pasigirti niekada neturėjęs bėrimų. Amerikiečių dermatologų akademija perspėja, kad nepatyrusiai akiai visi bėrimai ant kūno gali atrodyti panašūs ir lengvai išgydomi. Visgi, specialistai tvirtina, kad skirtingų dydžių, formų ir spalvų bėrimai gali turėti vis kitokį poveikį žmogaus sveikatai. Kada bėrimą galima išsigydyti pačiam, o kada tai signalizuoja apie rimtesnę problemą?

Išberia dėl įvairių priežasčių

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad penktadalis visos pasaulio populiacijos yra bent kartą sirgę dilgėline. Šios ligos vienas pagrindinių požymių – odos bėrimas pūkšlėmis. Dažnai ši liga pavojaus gyvybei nekelia, tačiau simptomams ilgainiui kartojantis ir išsivysčius lėtinei dilgėlinei, pacientas gali susidurti su rimtomis sveikatos problemomis.

Panašiai yra ir su kitomis bėrimo rūšimis. Jų galima skaičiuoti dešimtimis – kai kurie išnyksta patys, dėl kitų reikia kreiptis į dermatologus. Pastebimi odos pakitimai dažniausiai atsiranda dėl odos reakcijos į endogeninį faktorių, pavyzdžiui, geriamus vaistus. Kiti reaguoja į egzogeninį faktorių, pavyzdžiui, naudojamas kosmetikos, valymo ar kitas priemones.

Laimei, bėrimai patys praneša apie save, todėl jų nepastebėti neįmanoma. „Pakisti gali tiek odos spalva, tiek jos tekstūra ar reljefas. Bėrimai gali būti lokalizuoti arba išplitę viso kūno odoje. Tuo tarpu išberta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtėti arba ją gali skaudėti“, – teigia „Gijos Klinikų“dermatologė Ilona Sakalauskienė. Pasak specialistės, dažniausiai pacientus išberia dėmėmis, papulėmis, mazgeliais, pūlinėliais ar pūslelėmis.

Gydytis patiems siūlo tik žinant aiškią bėrimų kilmę

Dermatologė sako, kad kai kurie bėrimai gali išnykti ir be gydytojų pagalbos. „Jei bėrimas atsirado dėl aiškios priežasties, pavyzdžiui, vabzdžių įkandimų ar kontakto su chemine medžiaga ir yra neišplitęs, paprastai jis praeina be gydytojo įsikišimo“, – tvirtina I. Sakalauskienė. Visgi, patartina išbertą vietą liesti kuo mažiau, kad neužnešumėte infekcijos.

„Svarbu pačiam bėrimų nekrapštyti, netepti neaiškiais tepalais, nevalyti degtine, – įspėja specialistė. – Netinkamai prižiūrimi bėrimai gali išplisti, oda išsausėti, dar labiau sudirgti, prasidėti infekcija.“

Jei žmogus įsitikinęs, kad gali pats tinkamai išsigydyti bėrimą, patartina niežtinčią ar pažeistą vietą pašaldyti, raminti drėkinančiais kremais. Tais atvejais, kai bėrimų vietoje atsirado smulkių žaizdelių, jas reikėtų nuvalyti antiseptinku. Bėrimams gydyti namuose taip pat galima naudoti silpnus hormoninius tepalus, tačiau prieš juos įsigyjant patartina pasikonsultuoti su vaistininku. Gydytoja įspėja jokiu būdu bėrimų negydyti neaiškiais augalais – jie gali iššaukti alergines reakcijas.

Bėrimai gali slėpti įvairias infekcijas

Tiesa, net jei dariniai ant odos atrodo nekeliantys pavojaus, saugiausias variantas yra kreiptis į dermatologą. Būtent gydytojai gali tiksliai nustatyti, kokia yra bėrimų kilmė, priežastis ir kaip juos gydyti. „Gydytojas atlikdamas kraujo, nuograndų, pasėlio ar biopsijos tyrimus tiksliai diagnozuos ligą ir paskirs gydymą“, – sako „Gijos Klinikų“ dermatologė.

Kaunietė Kamilė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – „Gijos Klinikų“ pacientė, kuri į specialistus kreipėsi dėl bėrimų vasaros metu. „Vieną vakarą po maudynių tvenkinyje pastebėjau bėrimą ant nugaros ir ant pilvo, pūlingi spuogeliai priminė įsidilginimą, degino ir siaubingai niežtėjo. Porą dienų nekreipiau dėmesio, bet kai atsirado daugiau išbertų plotelių ir niežėjimas tik stiprėjo, sunerimau ne juokais“, – išgyvenimais dalijasi moteris.

Pasak pašnekovės, keletą dienų nedingstantys berimai buvo svari priežastis kreiptis į dermatologą. „Gydytoja Ilona Sakalauskienė atidžiai apžiūrėjo bėrimus ir mane nuramino, kad tai – „plaukimo“ bėrimas. Tuomet išrašė vaistų, tepaliuko. Pradėjus gerti vaistus ir tepti bėrimų vietas deginimo pojūtis nepraėjo dar savaitę, tik vėliau ėmė rimti, atsirado šašiukai ir laikėsi dar visą mėnesį“, – pasakoja Kamilė ir prisipažįsta, kad po šios patirties atsiradus neaiškiems bėrimams ji nedelsia.

Pasak I. Sakalauskienės, vieni pavojingiausių – bėrimai, kurie pasireiškia kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, sąnarių skausmu ar gleivinių pažeidimu. „Dažnai sunkias odos ligas išprovokuoja vaistai, tuomet odoje stebimos išplitusios pūslės, pažeidžiančios odą ir gleivines. Išplitusius bėrimus taip pat gali sukelti virusinės ir bakterinės infekcijos, pasireiškiančios kartu su karščiavimu“, – įspėja gydytoja.

Pacientai kreiptis delsia

Specialistai pastebi, kad vis dar yra pacientų, kurie į medikus neskuba kreiptis net ir esant kritinei situacijai. „Kai kurie kreiptis delsia, pasirodo tik su labai išplitusiais bėrimais, kurie kartais reikalauja net stacionaraus gydymo. Visgi, būtina apsilankyti pas dermatologą ne tik tais atvejais, kai bėrimai pasireiškia su karščiavimu, bet ir tuomet, kai yra skausmingi ar neišnyksta per kelias dienas“, – pataria I. Sakalauskienė.

Be abejo, atliekant tinkamus prevencinius žingsnius, galima sumažinti bėrimų atsiradimą. Pasak medikų, odą reikėtų nuolat maitinti minkštinančiais kremais, neišsausinti jos ilgomis maudynėmis karštama vandenyje, taip pat – vengti alergiją galinčių sukelti medžiagų.