„Sostinės oro kokybė yra stebima keturiose pagrindinėse tyrimų stotyse, išsidėsčiusiose skirtingose miesto vietose. Oro tarša čia yra nevienoda, ir nulemia ją kelios skirtingos priežastys. Todėl vienareikšmiškai įvertinti, oro kokybė Vilniuje gerėja ar blogėja, yra sudėtinga. Tačiau tiesa, kad oro kokybės problemų Vilniuje yra, ir joms spręsti reikėtų skirti daugiau dėmesio ir kiekvieno vilniečio pastangų“, – kalba Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Oras Vilniuje užterštas nevienodai
V. Bimbaitės teigimu, oro užterštumo pasiskirstymas Vilniaus mieste nėra vienodas. Prasčiausia oro kokybė yra šalia gatvių, kuriomis važinėja didžiausi transporto srautai – Geležinio Vilko g., Kareivių ir Kalvarijų g. sankryžoje ir panašaus intensyvumo eismo vietose. Tai įrodo ir matavimų duomenys. Taip pat didesnės teršalų koncentracijos fiksuojamos vietose, kur sutelkta daugiau pramonės įmonių, žiemą – individualių namų kvartaluose, kurie šildosi kietuoju kuru.
Prastesne oro kokybe pasižymi ir miesto centras, Senamiestis, ypač esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms – ši miesto dalis yra dauboje, kur atmosferos maišymasis yra prastesnis. Be to, ir eismas Senamiestyje gana intensyvus, dažnai vairuotojai šią miesto vietą pravažiuoja vykdami į kitas miesto dalis, o tai turėtų būti kontroliuojama. Problemines vietas puikiai iliustruoja teršalų sklaidos žemėlapiai.
Anot pašnekovės, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, oro kokybė Vilniuje šiais metais yra kiek geresnė. Analizuojant ilgesnio periodo – pastarųjų penkiolikos metų – tendencijas, pastebima, kad kietųjų dalelių KD10 koncentracijos rodo didėjimo tendenciją Senamiesčio oro kokybės tyrimo stotyje. Kitose stotyse Lazdynų mikrorajone ir Savanorių prospekte fiksuojama šių dalelių mažėjimo tendencija. Žirmūnų mikrorajone oro kokybei labiausiai kenkia transporto srautai, bet per stebėjimų laikotarpį žymesnių pokyčių neužfiksuota. Tiesa, smulkesnių ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija Žirmūnų stotyje 2007–2018 m. rodo didėjimo tendenciją.
„Ilgamečiai stebėjimai taip pat rodo, kad kitų teršalų koncentracija aplinkos ore Vilniuje nustatytų normų nė karto neviršijo per visą tyrimų laikotarpį. Taigi, pagrindinė užduotis sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra suvaldyti labiausiai sveikatai kenkiančio teršalo – kietųjų dalelių – koncentracijos didėjimą aplinkos ore. Šis teršalas dar vadinamas oro kokybės indikatoriumi. Jis neigiamai veikia visą žmogaus organizmą ir net mažiausia jo koncentracija kenkia mūsų sveikatai“, – aiškina specialistė.
Oro taršą lemia dvi priežastys
V. Bimbaitė pasakoja, kad oro kokybė priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių – teršalų išmetimų į aplinkos orą ir meteorologinių sąlygų.
„Pagrindiniai teršėjai – kelių transportas bei šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse ir namų ūkiuose. Kitaip tariant, bet kokio kuro deginimas. Tiesa, esant nuolatiniams išmetimams iš taršos šaltinių, bet keičiantis oro sąlygoms, turėsime kitokią oro kokybę. Esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, teršalai aplinkos ore miestuose kaupiasi ir jų koncentracijos kasdien didėja“, – tikina specialistė.
Vasarą nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis yra karštis, sausi, ramūs orai, rūkas. Žiemą – labai šalti, sausi, ramūs orai. Kai meteorologinės sąlygos yra palankios – vyrauja vėjuoti orai, ilgesnį laiką stipriau lyja, atmosferos maišymosi sąlygos yra geros – teršalai išsklaidomi ir oro kokybė išlieka gera.
Galima pastebėti ir sezoniškumą. Pastaruosius kelerius metus dažniausiai kietųjų dalelių kiekis viršija normas būtent šaltuoju metų laiku, labiausiai oro kokybę blogina šilumos gamybos metu išsiskiriantys teršalai. Dėl tos pačios priežasties padidėja ir kitų teršalų koncentracijos, kai kurių poveikis sveikatai yra kancerogeniškas.
Šiltuoju metų laiku nešvariu oru kvėpuojame daugiausia dėl transporto ir pakeltosios taršos. Tai yra dulkės, kurias, esant sausiems orams transportas, stipresnio vėjo gūsiai pakelia nuo nešvarių gatvių, šalikelių. Taip pat pakeltosios taršos šaltiniai yra pavasarį ariami laukai, statybvietėse, kelių remonto metu kylančios dulkės, kai nesilaikoma aplinkosauginių reikalavimų. Pavasarį ir rudenį oro kokybei įtakos taip pat turi žolės, ražienų, organinių atliekų deginimas.
Švarus oras – ir gyventojų atsakomybė
Anot V. Bimbaitės, gerinant oro kokybę mieste, gyventojų indėlis yra labai svarbus. Kiekvienas miestietis, keisdamas kai kuriuos kasdienius savo įpročius, galėtų padėti mažinti oro užterštumą jo gyvenamojoje vietoje.
„Aplinką tausotume pakeisdami savo kasdienius įpročius, kaskart rinkdamiesi, kaip keliausime mieste. Pavyzdžiui, bent dieną per savaitę nesinaudokime automobiliu – į darbą ar paskaitas keliaukime pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.
Taip pat svarbu, kiek tausojančiai vartosime maisto, prekių, paslaugų, kiek taupiai vartosime energijos, vandens išteklius ir pan. Dar vienas svarbus pasirinkimas – kokiu kuru šildysime savo būstą. Reikėtų apsvarstyti, galbūt mūsų būstas galėtų būti geriau apšiltintas, kad suvartotume mažiau kuro jo šildymui. Kitaip tariant, kaskart renkantis, svarbu įvertinti ne tik kainą ir patogumą, bet ir mūsų pasirinkimo draugiškumą aplinkai“, – tikina V. Bimbaitė.
Didžiausios problemos – didmiesčiuose
Anot specialistės, vertinant oro kokybę šalies mastu, prasčiausiu oru pasižymi didžiųjų miestų trejetas – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Pavyzdžiui, 2018 m. daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros normos viršijimo atvejų fiksuota Klaipėdos Šilutės pl. stotyje – 61 atvejis, kai per metus leidžiama 35. Labiausiai tokią taršą nulėmė transporto srautai.
Vilnius pagal šį rodiklį buvo antroje vietoje – kietųjų dalelių norma čia buvo viršyta net 37 dienas, taip pat labiausiai dėl transporto įtakos. Kauno Petrašiūnų stotyje, įsikūrusioje prie intensyvaus eismo gatvės pramoniniame rajone, nustatyti 32 kietųjų dalelių paros normos viršijimo atvejai.
„2019-ieji kol kas išsiskiria tuo, kad daugiausia viršijimo atvejų nustatyta būtent balandžio–birželio mėnesiais, t.y., šiltuoju metų laiku. Tokį rezultatą iš dalies nulėmė tai, kaip greitai ir efektyviai po žiemos savivaldybės išsivalė, susitvarkė gatves. Laiku ir kokybiškai valomos gatvės yra paprastas ir efektyvus būdas mažinti oro užterštumą miestuose, ypač – šiltuoju metų laiku“, – tikina V. Bimbaitė.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
Užsakymo nr.: PT_81732591