Specialistas jau pelnė Herojaus titulą, jo mokinių vektorinių piešinių paroda keliauja po Lietuvą, o šiais metais ji pradės savo keliones ir po pasaulį. O kur dar galybė idėjų ir planų, kaip padėti ypatingiems vaikams realizuoti ir atrasti save bei patirti kuo daugiau įsimintinų akimirkų.
Šis pasakojimas – apie išskirtinius mokytojus šalia mūsų.
„Tu gali iš tikrųjų labai daug išmokti iš vaikų, ir man tai labai daug davė kaip žmogui. Dirbdamas su šiais vaikais, aš sužinojau, kas aš pats apskritai esu. Man nebūna lengva, bet norisi kažkaip jų gyvenimą padaryti geresnį, indėlį kažkokį įnešti, kad galėtų save išlaikyti, gerą reputaciją susikurtų“, – atvirauja pedagogas.
Bendravimas su vaikais – komandinis darbas
Tuometiniame Šiaulių institute defektologiją (šiandien tai – specialioji pedagogika Šiaulių universitete, išvysčiusiame išskirtines šios profesijos tradicijas) studijavęs V. Kančauskas šiuo metu Kelmės specialiojoje mokykloje veda neformalųjį Vektorinio piešimo ir fotografijos pagrindų būrelį. Specialisto teigimu, prie kiekvieno vaiko reikia mokėti prieiti, o tam, kad būtų išlaikytas kontaktas, reikia įdėti daug pastangų.
„Pas juos viskas yra ženkliai ryškiau nei pas mus. Tai nėra lengvas darbas, reikia atiduoti labai daug savęs, o grįžtamasis ryšys ne visada būna toks, kokio tu norėtum. Tu turi būti reiklus ir tuo pačiu geras draugas, turi suderinti reiklumą ir žmogišką gerumą, o svarbiausia – gerbti šiuos žmones. Viskas turi būti tikra, tu negali apsimetinėti. Tik sąžiningumas ir tikrumas veda į priekį. Iš to ir atsiranda ryšys su vaikais“, – tikina V. Kančauskas.
Reikia mokėti priimti vaiką tokį, koks jis yra tą dieną, nes dienos būna skirtingos, sako V. Kančauskas. Šiuolaikinis pedagogas, anot jo, turi būti vaikams pavyzdys, kuriuo jie norėtų sekti, todėl labai svarbu, koks žmogus dirba šį darbą. Žinoma, pedagogui labai svarbus platus matymas, energija, charizma ir be abejonės – žaismingumas, kurio V. Kančauskas savo darbe nestokoja.
„Būna pas mus ir sutiktuvės, ir išlydėtuvės: ateini į darbą, tave pasitinka, atbėga, yra tradicija sumušti rankomis. Jau ir kolegos pradėjo sumušti rankomis, tai reikėjo sugalvoti kažką naujo. Dabar nusprendėme sumušti kojomis, – juokauja mokytojas. – Džiaugiuosi, kad tai yra užkrečiama, kad tas kontaktas su vaiku yra vis didesnis. Negali būti taip, kad čia yra mokytojas, o čia yra vaikas, arba čia viena medalio pusė, o čia – kita. Turi būti komanda. Kaip ir savo mokiniams sakau – aš esu dėl jūsų, jūs padedate man, o aš padedu jums. Mes keičiamės tuo, ką mes turime.“
Mažais žingsniais pasiekia didelių rezultatų
Vektorinio piešimo vaikus mokantis pedagogas jų darbus jau eksponavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Medininkų pilyje, Kauno ,,Žalgirio“ arenoje, Bernardinų bažnyčioje Vilniuje, net penkias dienas kabėjo ant Vilniaus rotušės, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje Vilniuje. Du piešinius dovanojo LR Prezidentei, o piešinį, perkeltą ant vėliavinio audinio ir pakeltą su specialiu aitvaru į dangų, galima buvo matyti visoje Lietuvoje, Popiežiaus vizito metu bei Latvijoje.
Žinomų visoje Lietuvoje jaunųjų menininkų darbai nenustoja stebinti. VšĮ „Angelų Sodai“ įkūrėjo ir vadovo Valdo Kančausko pastangomis, ypatingų vaikų unikalius Laimės aitvarus šią vasarą išvys dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos. Gegužės 18 dieną Klaipėdoje ,,Laivų parado“ metu, prestižinėje Klaipėdos piliavietės teritorijoje jie vėl kilo į dangų. Birželio 1 dieną Klaipėdoje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuojamame ,,Olimpinės dienos 2019“ renginyje vyks aitvarų dirbtuvės, o tą pačią dieną Kauno dangų Nemuno saloje nuspalvins integracinis, vaikų tapytas vektorinis kūrinys perkeltas ant vėliavos-aitvaro.
Unikalus visame pasaulyje kelmiškių aitvaras jau yra įtrauktas į Birštono diskusijų festivalio ,,BŪTENT!“ ir Klaipėdos ,,Jūros šventės“ oficialias programas. Planuojamas Laimės aitvaro ,,pasirodymas“ ir gimtojoje Kelmėje, miesto šventėje ,,Kelmės ratas“ ir solidžiame ,,Žemaitijos ralio“ renginyje.
Valdo vadovaujamame būrelyje gimęs išskirtinis kūrinys kovo mėnesį pirmą kartą iškeliavo už Atlanto. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės narė nusipirko ypatingo autoriaus Deivido N. kūrinį. „Dvylikamečio berniuko vektorinės tapybos darbas pavirto į nuostabią kompiuterinę planšetę, piešimo planšetę ir daugybę saldumynų, – šypsosi V. Kančauskas. – Gauta reali, beveik 600 dolerių, pridėtinė vertė leis berniukui dar labiau pasinerti į kūrybos procesą.“
Piešiniai gimsta sunkiai, bet nepalieka abejingų
Paklaustas, kaip kilo idėja mokyti tokios netradicinės piešimo technikos, V. Kančauskas sako, kad besidomėdamas įvairiomis informacinėmis technologijomis atrado programas, kurių pagalba galima tapyti kaip ,,gyvai". Anot jo, atspausdintas ant drobės piešinys išgauna ir drobės faktūrą, todėl pamačius tokį darbą atrodo, kad visi potėpiai buvo daryti teptuku. „Tapyti kompiuteriu yra daug paprasčiau, o ir galimybės – neribotos. Spalvų paletė labai didelė, jas galima maišyti, o tapant dažais, spalvų išgavimo procedūra yra gana sunki“, – aiškina specialistas.
Vis dėlto darbai gimsta labai sunkiai. „Palyginus senesnius darbus matosi, kad vaikų fantazija auga nepaprastai. Bet viskas gimsta iš didelės kantrybės ir tikėjimo vaiku. Tu tiesiog turi žaismingai įtikinti, paskatinti, sudominti. Ypatingas vaikas turi jaustis gerai, kitaip jis niekada nieko nekurs. Kiekvieną kartą tu turi pastebėti, kaip vaikas jaučiasi, paklausti, kokia jam ši diena. Galbūt reikia jį pralinksminti, ar pagirti“, – dalinasi patirtimi V. Kančauskas.
Nepaisant to, rezultatai džiugina tiek mokinius, tiek patį mokytoją. Parodų metu V. Kančauskas džiaugiasi vaikų pasiekimais, o labiausiai tuo, kad jie jaučiasi svarbūs. „Kaip smagu žiūrėti, kaip jie parodoje stovi prie savo darbo ir, kai koks nors žmogus paklausia, ar čia jo piešinys, jis išdidžiai atsako „Mano“. Su kokiu džiaugsmu pasakoja visą istoriją, kaip tas piešinys gimė. O gimė jie labai sunkiai. Pavyzdžiui, mes turime tokią taškavimo techniką. Visas piešinys užtaškuotas mažais 2-5 milimetrų taškiukais ir visos spalvos derintos tarpusavyje. Tai beprotiškai didžiulis darbas, iš tikrųjų užtrunkantis ne vieną mėnesį“, – tikina mokytojas.
V. Kančauskas džiaugiasi, kad ypatingi vaikai iš mažo miestelio daro tokius darbus, kurie nepalieka abejingų. „Iš pradžių visi klausdavo, iš kur. Iš Kelmės? Ir negalėdavo suvokti, kad tokius dalykus gali padaryti žmonės ne iš Vilniaus, ne iš Kauno, o tiesiog iš paprasčiausio mažo miestelio. Būtent mažuose miesteliuose yra daug žmonių, aktyviai siekiančių išskirtinių tikslų, turinčių kažkokią viziją, kitokį matymą, be abejo, einantys į tą savo tikslą didelėmis pastangomis, o kartais tiesiog tyliai kuriantys ir nesiviešinantys. Tik per didžiules pastangas būna rezultatas“, – pažymi V. Kančauskas.
Specialistas dirba ir vienoje progimnazijoje, bei pagrindinėje mokykloje, kur į savo vedamą užsiėmimą beveik kiekvieną kartą atsiveda ir ypatingus vaikus. V. Kančauskas džiaugiasi, kad visi jie jau spėjo susidraugauti, todėl šio užsiėmimo visi visada labai laukia. Sumanaus pedagogo dėka šis užsiėmimas tampa kūrybiškumo ir tolerancijos pamokomis.
„Tolerancija negali atsirasti iš bet kur. Pati savaime ji tikrai neatsiras, ją reikia auginti, reikia rodyti, kad tas vaikas yra toks pat, kaip tu, kad jis geba taip pat, kaip tu, o gal net geriau nei tu. Šiuo metu mano ypatingi vaikai yra aplenkę progimnazijos vaikus kai kur, šie net lygiuojasi į mano ypatingus vaikus. Tolerancija yra auginama bendravimu ir bendradarbiavimu“, – tikina V. Kančauskas.
Planuose dar daug naujų projektų
Ilgą laiką specialistas savo profesinį kelią siejo su fotografija, tad meniškoji pusė pastūmėjo V. Kančauską dalyvauti įvairiuose projektuose, o idėjų pedagogui nestinga. Su vaikų piešinių paroda tikimasi iškeliauti už Lietuvos ribų, mat jų darbus rudenį ketinama eksponuoti Suomijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Netrukus turėtų pasirodyti ir naujas internetinis puslapis – galerija, kur bus galima vaikų darbus nusipirkti taip išpildant bent vieną ypatingo vaiko svajonę.
„Labai laukiu mūsų darbų kelionių į užsienį. Labai laukiu puslapio pabaigimo, kada galėsim pristatyti tuos darbus ir kada tai atneš vaikams pridėtinę vertę. Mažas mūsų kūrybinis žinomumas Lietuvoje jau yra, bet dabar norisi žinomumo ir užsienyje. Siekiu, kad tie ypatingi vaikai garsintų mūsų Lietuvą visame pasaulyje“, – sako V. Kančauskas.
Planuojama netgi perkelti vaikų piešinius ant keramikinių plytelių. Jau gvildenamas ir projektas, kurio metu vaikai pieš kartu su žinomais profesionaliais dailininkais, visuomenininkais, politikais, muzikantais.
„Su šiais darbais bus galima padaryti fantastišką parodą. Tai bus visai visuomenei skirta žinutė, kad šie vaikai yra tokie kaip aš, kaip tu, ir jie gali kurti, jie gali stebinti, jie gali būti nuostabūs“, – pasakoja pedagogas.
Viena iš V. Kančausko svajonių – Tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1 d., suradus rėmėjus, surengti parodą Nidoje, pakeliant į dangų net 10-12 piešinių Laimės aitvarų. Renginį vainikuotų koncertas, kurio metu paaukoti pinigai būtų skiriami jų stokojančioms, ypatingus vaikus auginančioms šeimoms.
Darbai neliko nepastebėti
Šiais metais V. Kančauskas pelnė Metų herojaus titulą. Nominuotas iniciatyvos „Herojai tarp mūsų“, išrinktas žmonių ir apdovanotas Prezidentės specialistas kuklinasi. Ne titulas ar žinomumas jam svarbiausia, o nuveikti darbai.
„Tai buvo didžiulis džiaugsmas, kad jau žino ir pirmiausia žino ne mane. Aš manau, kad pirmiausia žino šių vaikų darbus, kad jau yra matę jų kūrinius, ir tas palaikymas yra daugiau gal ne manęs, bet jų. Aš džiaugiuosi ne dėl savęs, o dėl vaikų. Skambės banaliai, gal visi taip sako, bet aš nesijaučiu jokiu herojumi, tai tik vienas iš tų dalykų, kurie man padės gal šiek tiek lengviau pasiekti didesnių tikslų, gal prijungti didesnę nuostabių žmonių komandą. Sakykime, parodos Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje Vilniuje atidaryme dalyvavo labai iškilūs Lietuvos žmonės, pats LR Prezidentas Valdas Adamkus, gal tikrai prisidėjo herojaus titulas prie to“, – svarsto V. Kančauskas.
Vis dėlto, vieno pasiekimo V. Kančauskas išskirti negali. Didžiuojasi ir vaikų piešinių paroda Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vaikų piešiniu pakabintu ant Rotušės Vilniuje. Įspūdingas įvykis buvo ir Laimės aitvaro su vaikų piešiniais pakėlimas per Popiežiaus vizitą Kaune ir Vilniuje.
„Tai buvo nepaprastas jausmas. Buvo daug įtampos, daug nežinomybės, lietaus laukimas, nes tą dieną turėjo lyti. Mes važiavome kelti vaikų piešinio su liūdesiu, kad lis ir nieko nepadarysime, nes aitvaras, jeigu sušlampa bent truputėlį, jis prigeria vandens ir nebekyla. Bet įvyko stebuklas, visiškai nelijo, saulė švietė. Tuo metu, jau kai vyko šv. Mišios, tik tada suvokiau, ką padariau. Kažkokia atėjo tarsi energijos banga. Tai buvo nuostabus momentas“, – džiaugiasi specialistas.
V. Kančauskas stažavosi ir Suomijoje kaip vienas iš projekto „Mokytojai Lietuvai“ laimėtojų, tad šiuo metu jį su kitais kolegomis galima sutikti vedantį paskaitas įvairiose Lietuvos mokyklose ir dalijantis gerąja Suomijos patirtimi. Stebėdamas užsienio kolegas, V. Kančauskas atkreipė dėmesį į jų žaismingumą pamokos metu, todėl sako, kad labai svarbu, kokie žmonės dirba šį darbą. Anot jo, pedagogai turi dirbti iš širdies, negalvodami apie naudą sau, tik tada bus pasiekti rezultatai ir asmeninis įvertinimas.
Užsakymo nr.: PT_81218953