Lietuvoje prigijo ne iš karto
Dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy) – nors ir nesenas, tačiau vis labiau į kasdienį žmonių gyvenimą besiskverbiantis ekonomikos modelis. Šis modelis sukuria rinką, kurioje žmonės nuomojasi daiktus, dalijasi prekėmis bei paslaugomis, o procesą palengvina specialios internetinės platformos bei mokėjimai internetu. Dalijimosi ekonomika labiausiai paplitusi apgyvendinimo, transportavimo ir finansavimo sektoriuose.
Retas kuris nėra girdėjęs apie kompaniją „Airbnb“, leidžiančią žmonėms siūlyti nuosavo būsto trumpalaikę nuomą. Ši amerikiečių kompanija – viena iš dalijimosi ekonomikos pionierių, o dabar „Airbnb“ pajamos siekia beveik 3 milijardus dolerių, pelnas – beveik 100 milijonų. Skaičiuojama, kad virtualioje erdvėje per šią platformą paslaugas siūlo ketvirtis milijono žmonių iš beveik 200 šalių.
Dalijimosi ekonomikos principu pagrįstas verslas savo vietą atrado ir Lietuvoje. Viena pirmųjų dalijimąsi daiktais ėmė skatinti 2012 metais sukurta dalinuosi.lt platforma. Dabar joje – net keliasdešimt tūkstančių registruotų vartotojų, kurie siūlo išsinuomoti tūkstančius daiktų: nuo įvairiausių stalo žaidimų ar foto technikos iki automobilių ir motociklų. Tačiau platformos kūrimosi pradžioje lietuviai nebuvo tokie įpratę dalintis daiktais.
„Naujovės pasivijo ir mūsų šalį. Atsirado vardas, žinomumas, pasitikėjimas. Toks produktas buvo reikalingas, jam yra poreikis, tačiau dėl mentaliteto, suvokimo ar kitų problemų jo išpopuliarėjimas užtruko ilgiau nei mes norėjome“, – pasakoja platformos vadovas Mantas Živačevskis. Pasak jo, priprasti prie dalijimosi ekonomikos principo lietuviams ypač padėjo ir įvairios kitos tokio tipo paslaugos – pavežėjimo ar būsto nuomos platformos.
Naudojasi ir pensininkai
Dabar stebimas daiktų dalijimosi bumas, o tokią paslaugą atranda vis daugiau žmonių.
„Žmonių amžiaus diapazonas plečiasi. Anksčiau ši paslauga buvo populiariausia tarp dvidešimt kelių ir trisdešimt kelių metų amžiaus vyrų. Dabar atsiranda ir garbaus amžiaus vartotojų, kurie nuomojasi, išbando, ir jiems viskas pavyksta. Populiariausios kategorijos – fotoaparatai, objektyvai ir fototechnika, žaidimų konsolės, automobiliai“, – pasakoja M. Živačevskis.
Dalijimosi ekonomika – raktas į švaresnę aplinką?
Vis augančiu tokių paslaugų populiarumu džiaugiasi ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas Domantas Tracevičius. Pasak jo, žmonių noras dalintis jau turimais daiktais ar įranga padeda aplinkai. O gyvenimas pagal principą „imk-gamink-išmesk“ šiais laikais jau nebetinka.
„Dalijimosi ekonomika leidžia tas pačias medžiagas ar daiktus naudoti intensyviau, panaikindama poreikį į rinką pateikti daugiau medžiagų ar daiktų. Tokia ekonomika naudinga tuo, kad mažina, ir, jeigu būtų pilnai įgyvendinta, stabdytų klimato pokytį“, – aiškina D. Tracevičius ir priduria, kad daiktams gaminti reikalingos žaliavos, energija, o kiekviename šių žingsnių yra išskiriamas CO2. Jeigu žmonės tas pačias medžiagas ar daiktus naudoja ilgiau, tuomet jie neperka naujų. Tai savo ruožtu mažina poreikį naujiems ištekliams, o apdorojant žaliavas nėra išskiriamas CO2, galiausiai – išmetama mažiau atliekų.
Europos Parlamentas dar 2018 metais pritarė Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvos pakeitimams, kuriais siekiama paskatinti perėjimą nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos. Skaičiuojama, kad atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis daiktų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti Europos Sąjungos įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, o per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėtų keliais procentais.
Ekspertai vardija ir kitus privalumus, kuriuos turi apskritai visas žiedinės ekonomikos principas. „Viena iš dalių – taisymo kultūra. Jos metu sukuriamos vietinės darbo vietos ir pratęsiamas, pavyzdžiui, drabužių, transporto priemonių ar elektronikos daiktų gyvavimo laikotarpis. Kita dalis – nuoma, kuri tampa naudinga dar ir piniginei. Išsinuomojęs įrankį vienai dienai gali padaryti visus darbus ir sumokėti nedaug. Perkant tą įrankį būtų išleidžiama daug daugiau“, – tvirtina „Žiedinės ekonomikos“ įkūrėjas.
Jam antrina ir didžiausios daiktų dalijimosi platformos Lietuvoje vadovas: „Tai yra didžiulis pasirinkimas vienoje vietoje, kuris daro įtaką kainai. Galima rasti geriausius pasiūlymus. Pavyzdžiui, palyginti automobilių nuomą iš tų įmonių, kurios dirba prie oro uosto, ir nuomą iš žmonių. Pastaruoju atveju siūlomos geresnės sąlygos, o paslaugos kokybė nenusileidžia“.
Daiktų turėjimas nebėra siekiamybė
M. Živačevskis tvirtina, kad tokiu būdu vykdoma ir savotiška misija – mažinamas vartotojiškumas. „Mūsų misija – mažinti aklą daiktų pirkimą ir didinti esamų vartojimą. Kiekvienas daiktas savo gyvavimo periode pereina per daug rankų. Jeigu vienam žmogui jis nereikalingas, tai kitam gali būti tinkamas ir puikiai dirbti“, – sako dalinuosi.lt vadovas.
Išpopuliarėjusi dalijimosi ekonomika Lietuvoje esą jau atnešė naudos. „Vienas iš svarbiausių dalykų – mažesnis prisirišimas prie daiktų. Jaunimui daiktai dabar tėra įrankis savo tikslams įgyvendinti, o ne siekiamybė. Dalindamiesi daiktais ne tik sutaupome, bet ir padedame planetai“, – tikina „Žiedinės ekonomikos“ įkūrėjas D. Tracevičius.
Dar prieš metus atliktas tyrimas parodė, kad dalijimosi ekonomikos paslaugomis Lietuvoje naudojasi kas penktas gyventojas. Tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų šis skaičius – dar didesnis ir siekia apie 32 proc.
Steigs dalinimosi daiktais stoteles
Siekiant mažinti vartojimą ir paskatinti žmones dalintis nebenaudojamais, tačiau vis dar puikiai savo funkciją atliekančiais daiktais, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) iki šių metų pabaigos Vilniaus apskrityje planuoja įsteigti dalinimosi daiktais stoteles „DĖK`ui“.
Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse įsikursiančiose stotelėse gyventojai galės palikti geros būklės, bet jiems nebereikalingus daiktus. Informacija apie tokius daiktus bus patalpinta interneto platformoje, kur bus patogu reikalingus daiktus rezervuoti ir, atvykus į stotelę, juos nemokamai pasiimti. VAATC atstovų teigimu, tokios daiktų stotelės puikiai pasitarnaus nebenaujiems, bet vis dar geriems daiktams suteikiant antrą šansą ir virs populiaria visuomenei bei gamtai naudinga iniciatyva.
Užsakymo nr.: PT_80647133