Grėsmė sveikatai ir gyvybei
Vaistai yra laikomi specifine atlieka dėl jos galimo neigiamo poveikio aplinkai, žmonėms bei gyvūnams. Išmetant vaistus kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis kyla didelė grėsmė, kad juos gali suvartoti gyvūnai ar, pavyzdžiui, benamiai asmenys.
„Dažnu atveju yra išmetami tie vaistai, kurių vartojimo terminas jau yra pasibaigęs. Juos suvartojus, ypač nenustatytomis dozėmis, keliama grėsmė žmonių ar gyvūnų sveikatai ir net gyvybei“, – įspėja pavojingų atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės „Toksika“ komercijos vadovas Lukas Andronavičius. Pasak jo, dėl šios priežasties vaistai turi būti atskirti nuo mišrių komunalinių atliekų ir tvarkomi atskiru srautu, tačiau tam reikalingas atsakingas pačių gyventojų požiūris į atliekas ir jų rušiavimą.
Be to, vaistų negalima mesti į bendruosius konteinerius dar ir dėl to, kad juose esančios cheminės medžiagos lengvai patenka į aplinką, užteršia dirvožemį ir gruntinius vandenis. Tai, savo ruožtu, kylia pavojų ir vandens gyvūnijai, pavyzdžiui, žuvims.
Priešingai nei dalis kitų atliekų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo ar popieriaus, kurias neretai gyventojai išmesta į bendruosius komunalinių atliekų konteinerius, vaistai nėra išrūšiuojami komunalinių atliekų tvarkytojų. Taip jie patenka į komunalinių atliekų sąvartyną, kur daugelį metų yra deponuojami.
Tarp nerūšiuojančių – ir įmonės
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis pastebi tendenciją – žmonės yra linkę kaupti pasibaigusio galiojimo ir netinkamus vartoti vaistus namuose.„Kaupimas yra gajus – dažniausiai gyventojai samprotauja, kad tam tikrų vaistų jiems gali prireikti ateityje, todėl neskuba jų išmesti. Kadangi vaistai neužima daug vietos, taip, bėgant metams, jie vis kaupiasi gyventojų stalčiuose“, – pasakoja M. Banaitis.
Aplinkosaugos specialisto teigimu, žmonės apskritai nėra linkę atskirai atsikratyti medikamentais, mat per kelerius metus VAATC yra priėmusi iš gyventojų tik kelis kilogramus vaistų. „Didelių kiekių vaistų nesame matę“, – sako M. Banaitis.
L. Andronavičius pastebi, kad neteisingai vaistų atliekas šalina ne tik gyventojai, bet ir įmonės. Pašnekovo teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kai gydymo paslaugas teikiantys privatūs medicinos kabinetai, odontologijos kabinetai vaistais atsikrato kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.
VAATC atstovas M. Banaitis tokią žmonių elgseną aiškina tuo, kad visi žmonės ieško patogumo, šiuo atveju – galimybės patogiai atsikratyti vaistais. „Šioje vietoje reikėtų šviesti žmones ne tik apie žalą, kuri gali būti padaryta vaistus metant į bendruosius konteinerius, bet ir aiškiau ženklinti vietas, kuriose jie gali palikti vaistus, pvz. vaistinėse ar kitose prekybos vaistais vietose“, – sako M. Banaitis.
Vaistai yra surenkami vaistinėse
Netinkami ar pasibaigusio galiojimo vaistai iš žmonių yra surenkami vaistinėse. „Gyventojai vaistų atliekas nemokamai gali pristatyti į visas Lietuvoje veikiančias vaistines. Taip pat, vaistų atliekas už atskirą mokestį galima perduoti licencijuotiems farmacinių atliekų surinkėjams ir tvarkytojams“, – informuoja L. Andronavičius.
Yra ir kitas pasirinkimas – vaistus galima taip pat atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose yra įrengtos specialios talpos pavojingoms atliekoms.
Vis dėlto maisto papildams galioja kitokios utilizavimo taisyklės – jų nešti į vaistines nereikia. Remiantis Lietuvos higienos normomis, maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, tad išėmus iš pakuočių juos reikėtų išmesti į buitinių atliekų konteinerį, o pačias pakuotes atitinkamai išrūšiuoti į plastiko arba popieriaus konteinerius.
Užsakymo nr.: PT_79826589