Po švenčių – fejerverkų likučiais nuklotas miestas: kodėl neturėtume jų tiesiog palikti gatvėse?

Fejerverkai – neatsiejamas daugelio švenčių atributas, o Naujieji metai tiesiog neįsivaizduojami be jų. Tačiau naudojimasis fejerverkais reikalauja ir daug atsakomybės – būtina užtikrinti ne tik saugumą, bet ir tinkamą atsikratymą iššovusių fejerverkų pakuotėmis. Taigi, kaip su fejerverkais turėtų elgtis žmonės, kad nesukeltų pavojaus sau ir aplinkiniams, o po Naujųjų metų nakties kiemai ir gatvės nevirstų mažais šiukšlynais?

Įvairia šventine atributika prekiaujančios ir reklamos paslaugas teikiančios parduotuvės „Kvadratu Lt“ pardavimų ir marketingo direktorius Donatas Valentinavičius sako, kad tam, jog šventė netaptų tragedija, būtina žinoti pagrindines naudojimosi fejerverkais taisykles.

„Fejerverkų leidimui būtina pasirinkti saugią vietą, tai turėtų būti atvira lauko erdvė. Fejerverkus draudžiama nukreipti į kitus žmones, naudoti minioje, masinio susibūrimo vietose. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su fejerverkais-raketomis. Naujųjų metų naktį gyvenamųjų būstų balkonuose nederėtų palikti degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų. Taip pat fejerverkų negalima kišti į kitus objektus, jų ardyti, na, ir, žinoma, privaloma juos saugoti nuo vaikų“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, ne ką mažiau svarbu, kad įsigyti fejerverkai būtų kokybiški, o juos pardavinėjančios parduotuvės turėtų leidimus ir licencijas, leidžiančias prekiauti šiais gaminiais.

„Jokiu būdu negalima naudoti ir pirkti savadarbių ar neaiškios kilmės fejerverkų. Patariame pirkti tik tokius gaminius, kurie yra sertifikuoti ir patikrinti. Visi legaliai Lietuvoje parduodami fejerverkai privalo turėti etiketes lietuvių kalba, kuriose pateiktos naudojimosi ir saugumo instrukcijos. Platinti fejerverkus be lietuviškų instrukcijų yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą. Tokių fejerverkų gali pasitaikyti nelegaliuose pardavimo vietose, jie gali būti nekokybiški, todėl geriausia būtų jų nepirkti“, – pataria D. Valentinavičius.

Įmonės atstovas primena, kad iššovus ar užgesus fejerverkui, nereikėtų skubėti prie jo prieiti ar jį liesti, o jei fejerverkas neiššovė – jokiu būdu negalima bandyti jo dar kartą uždegti.

„Kartais pasitaiko, kad iššovusiame fejerverke lieka neiššovusių užtaisų, kurie gali sprogti pavėluotai, todėl artintis prie užgesusio fejerverko derėtų ne anksčiau negu po 10–20 minučių. Jei fejerverkas neiššovė, bandyti pakartotinai uždegti, būtų didelė klaida, nes gali įvykti pavėluotas sprogimas. Pasitaiko atvejų, kai po iššovimo užsidega kartoniniai vamzdeliai, iš kurių yra padarytas pats fejerverkas, todėl juos užgesinti galima vandeniu ar kitu nedegiu skysčiu“, – sako D. Valentinavičius.

Negana to, jei su fejerverkais elgsitės neatsakingai, jie gali tapti pavojingi ne tik dėl savo progstamosios galios, bet ir dėl sukeliamų teršalų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius aiškina, jog fejerverkų gamyboje yra naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai, kurie iššovus fejerverkui patenka į orą ir jį užteršia.

„Po daugybės iššovusių fejerverkų, susidariusių kietųjų dalelių koncentracijos ore gali išaugti nuo kelių iki kelių dešimčių kartų. Tačiau degimo metu susidaro ne tik kietosios dalelės, azoto ir sieros oksidai, bet ir nedidelės koncentracijos organiniai teršalai, tokie kaip dioksinai. Visą tai sujungus, ore susidaro plika akimi matomas smogas, dėl kurio formuojasi tokie antriniai teršalai kaip ozonas. Todėl kvėpuojant šiomis medžiagos, padidėja rizika atsirasti įvairiems kvėpavimo takų sutrikimams“, – teigia T. Vaitkevičius.

Tačiau, pasak jo, tai nereiškia, kad reikia išsižadėti šios pramogos. Svarbiausia – atsakingumas ir saikingumas.

„Saikingas fejerverkų naudojimas apsaugos ne tik nuo sužalojimų, bet ir padidėjusio oro užterštumo. Šventes būtina švęsti ir fejerverkai yra to dalis. Tačiau nemanau, kad kas galėtų nesutikti su tuo, kad šventei sukurti nebūtina išleisti didžiulių sumų daugybei fejerverkų, kita vertus, galima pasigrožėti ir miesto dovanotais fejerverkais neišleidus nei cento“, – sako T. Vaitkevičius.

Jei vadovausitės fejerverkų naudojimosi instrukcijomis ir pasinaudosite pardavėjų ir specialistų patarimais – neabejotinai per šventes išvengsite nelaimingų atsitikimų. Fejerverkai bet kokiai progai suteikia nepamirštamų įspūdžių, tačiau po jų likusios atliekos – mažų mažiausiai neprimena šventinės nuotaikos.

„Palikti iššaudytą fejerverką nėra normalu, todėl būtina sutvarkyti šaudymo vietą. Po fejerverko iššovimo palaukus rekomenduotiną laiką ir įsitikinus, kad jis daugiau neužsidegs, būtina surinkti likusias fejerverko dalis ir jas išmesti į konteinerį ar kitą atliekų surinkimo vietą. Jei nekantraujate švęsti toliau ir nenorite šalti lauke laukdami tas keliolika minučių, likusiomis atliekomis pasirūpinkite kitos dienos rytą“, – aiškina D. Valentinavičius.

Anot jo, atsakingi fejerverkų platintojai ir pardavėjai savo klientams visada primena, kaip ir kodėl būtina tinkamai atsikratyti šiais gaminiais.

„Savo pirkėjams visada primename, kad kaip ir bet kokios kitos atliekos, taip ir panaudoti fejerverkai turi būti tinkamai išmetami. Vis tik, kaip matome, ne visi yra atsakingi ir besilaikantys elementarių taisyklių. Tikimės, kad žmonių sąmoningumas su kiekvienomis šventėmis vis didės ir kuo toliau, tuo mažiau matysime po švenčių likusių atliekų ir šiukšlių“, – viliasi D. Valentinavičius.

VAATC taip pat ragina gyventojus išlikti sąmoningiems ir po švenčių nepalikti gausybės šiukšlių savo gyvenamojoje aplinkoje.

„Naujųjų metų ryto nepuošia kalnai po švenčių paliktų šiukšlių. Aišku, jos bus sutvarkytos, bet šventiniai prisiminimai bus sugadinti, dėl ko galėsime kaltinti tik save. Juk ne kas kitas, o mes patys paliekame fejerverkų pakuotes ar kitas po šventimo likusias atliekas gatvėse. Taigi, tiesiog neužmirkime, kad po švenčių neišvengiamai būna kita diena.“, – sako VAATC direktorius T. Vaitkevičius.