Savivaldybės atstovas pripažįsta, kad augant Europos Sąjungos reikalavimams didėjant atliekų tvarkymo sąnaudoms, įvedus rinkliavą, nežymiai padidės ir mokestis už atliekų išvežimą ir tvarkymą.
„Bendrai vertinant visas tendencijas, kaina negalėjo neaugti. Iki šiol vidutinis 60 m2 butas Vilniuje per mėnesį mokėjo apie 4 eurus už atliekų iš vežimą, o po Naujųjų metų įvedus rinkliavą, mokės apie 6 eurus“, – nedidelį kainos pokytį atskleidžia V. Budreika.
Pasiteiravus, kam bus panaudoti iš gyventojų surinkti papildomi pinigai, V. Bureika aiškina, kad iki šiol miestas nesurinkdavo pakankamai pinigų tinkamam atliekų išvežimui ir sutvarkymui, todėl už atliekų tvarkymą Vilniuje buvo mokama iš miesto biudžeto.
„Tam tikra prasme, tai buvo nesąžininga visų vilniečių atžvilgiu, nes dengiant atliekų tvarkymo kaštus iš savivaldybės biudžeto, likdavo mažiau pinigų kitoms miesto reikmėms: švietimui, sportui, kultūrai, infrastruktūrai ir panašiai. Dabar iš rinkliavos bus apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet ir visa atliekų tvarkymo sistema: sąvartynų ir didelių gabaritų aikštelių eksploatavimas, atliekų rūšiavimo skatinimas, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai ir kiti atliekų tvarkymo darbai. Reikia suprasti, kad mokėdami rinkliavą, gyventojai mokės ir už švaresnę aplinką prie savo namų, tyresnį vandenį ar grynesnį orą“, – sako Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus patarėjas.
Gyventojai turės sprendimo laisvę
Tačiau su kainos pokyčiais ne tik atsiranda daugiau galimybių užtikrinti švaresnę aplinką, bet ir keičiasi atliekų tvarkymo taisyklės. Viena iš naujovių – nuo 2020 m. už atliekas bus mokama pagal faktiškai išmestų atliekų kiekį.
„40 proc. rinkliavos bus skaičiuojama pagal svorį. Individualiems namams, tai bus taikoma automatiškai, o daugiabučių gyventojai daugumos principu patys galės pasirinkti, ar jie nori mokėti kaip iki šiol, kai kaina yra paskaičiuojama pagal standartinį svorį, ar norės, kad jų atliekos būtų sveriamos ir vėliau perskaičiuojama suma. Tai reiškia, kad kuo mažiau bus išmetama mišrių atliekų, tuo mažiau reikės mokėti už atliekų išvežimą ir tvarkymą“, – aiškina V. Budreika.
Kita naujovė – nebebus apmokestinami sodo paskirties žemės sklypai, kuriuose nėra jokių pastatų, garažai individualių namų valdose, automobilių statymo vietos daugiabučiuose pastatuose ir kitose panašiose vietose.
„Dėl tokių pakeitimų mažėja rinkliava pagal apmokestinamų visų Vilniuje esančių NT objektų plotą, nuo dabartinių 39,8 mln. m2 iki 34,6 mln. m2“, – sako V. Budreika.
Patogi paslauga
Įvertinus dabartinę situaciją, neretai randama netvarką sostinės daugiabučių kiemuose bei galimą gyventojų nepasitenkinimą didėjančia rinkliava, miesto savivaldybė pristato visoje Lietuvoje unikalią paslaugą.
„Iki šiol didelių gabaritų atliekas gyventojai privalėjo patys vežti į specialias tokių atliekų priėmimo aikšteles ar iš savo lėšų kviestis jų surinkimu užsiimančias įmones. Tačiau nuo Naujųjų metų atsiras nauja paslauga – kiekvienas rinkliavos mokėtojas vieną kartą per du metus, jam patogiu laiku, turės galimybę išsikviesti atliekų tvarkytojus, kurie iš jo priims ir išveš iki 250 kg didelių gabaritų atliekų nuo vieno nekilnojamo turto objekto visiškai nemokamai.
Užsisakyti šią paslaugą galima bus keliais būdais: Vilniaus apskrities sistemų administravimo internetiniame puslapyje sivasa.lt arba tiesiogiai telefonu. Pats principas bus labai panašus į kurjerio paslaugas – užregistruojamas laikas ir vieta, o atvykę atliekų tvarkytojai išneš ir išveš susikaupusias bei nereikalingas buitines, elektronikos, tekstilės ir statybines atliekas“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Didesnis dėmesys šiukšlintojams
Keičiantis atliekų tvarkymo programai, Vilniaus savivaldybė tikisi ir gyventojų pagalbos. Viena didžiausių su atliekomis susijusių problemų sostinėje – savavališkai „įkurti“ nelegalūs sąvartynai daugiabučių kiemuose.
„Norime, kad ne tik savivaldybė ir atliekų tvarkytojai būtų suinteresuoti atsakingu atliekų tvarkymu, bet ir patys gyventojai prisiimtų atsakomybę. Atliekų tvarkymas vadovaujantis principu – „teršėjas moka“. Mūsų duomenimis, didžioji dalis prie konteinerių atnešamų didelių gabaritų atliekų yra pačių tų kiemų gyventojų, todėl su atsakingų kaimynų pagalba nustatyti teršėjus bus dar lengviau“, – tikisi V. Budreika.
Anot jo, tikrai ne visi gyventojai turi galimybių ir laiko stebėti savo kiemą, todėl reaguodamas į tai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) planuoja įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, kurios gyventojams padėtų identifikuoti pažeidėjus ir šie neliktų nenubausti.
„Vieni daugiabučių kiemai aktyviau tvarko savo atliekas, fiksuoja ir informuoja apie pažeidimus, kiti – pasyviau, numoja ranka į šiukšlinimą, todėl nenustačius pažeidėjų, už atliekų sutvarkymą sumoka visi. Tikimasi, kad naujasis savivaldybės ir gyventojų bendradarbiavimo modelis padės palaipsniui mažinti „atliekų turizmą“ ir nelegalų šiukšlinimą“, – teigia V. Budreikia.
Uostamiestis – pasiteisinusios rinkliavos pavyzdys
Kitaip nei Vilniuje, Klaipėdoje rinkliavos mokestis yra taikomas jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau tam, kad sistema funkcionuotų tinkamai, prireikė nemažai laiko.
„Kai 2008-iais Klaipėdos mieste ir jo regionuose įvedinėjom rinkliavos mokestį, buvo daug diskusijų, ar jo išvis reikia, dalis gyventojų jį kritikavo, atsirado ir įsiskolinimų, prasidėjo teisiniai procesai ir net teismuose „rinkliavos“ sąvoka buvo interpretuojama kitaip nei iš tikrųjų yra. Bet tai buvo natūralu, nes apie tvarų atliekų rūšiavimą ir tvarkymą buvo mažai žinoma“, – pasakoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadovas G. Žukevičius.
Tačiau, pasak jo, Vilniaus mieste tokia drastiška situacija neturėtų pasikartoti, mat dabar apie atliekų kultūrą ir jos naudą yra šnekama labai daug.
„Žmonės supranta, kodėl to reikia ir rinkliavos mokestis tampa natūralia priemone tikslui, kuris yra teisingas atsikratymas atliekomis, pasiekti. Pavyzdžiui, Klaipėdoje gyventojai moka labai tvarkingai, rinkliavos surinkimas siekia net 99 proc. Šių lėšų visiškai pakanka sistemai finansuoti. Žmonės priprato prie tokių taisyklių, žino, kas tai yra, kodėl už tai moka, ir dėl to nekyla jokių rūpesčių“, – sako G. Žukevičius.
11 metų uostamiestyje taikoma rinkliava, pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadovo, miestą pakeitė neatpažįstamai.
„Dabar dažnai nepamatysi suverstų ar suneštų atliekų krūvų kažkur pamiškėse ar daugiabučių kiemuose. Gyventojams tapo aišku, kad šiukšlinti tiesiog neverta, nes mokesčio vis vien išvengti nepavyks. Dėl to miestas tapo gražesnis ir kur kas švaresnis“, – teigia G. Žukevičius.
Jam pritaria ir V. Budreika, kuris sako, kad nors ir didėja mokestis, visada yra alternatyva – kruopščiau rūšiuoti.
„Žmonių sąmoningumas atlieka labai svarbų vaidmenį, kai kalbame apie atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus. Jeigu mes visi tvarkingai elgsimės su savo atliekomis ir jas rūšiuosime, atliekų tvarkymo mokestis ateityje gali mažėti. Viskas priklauso nuo gyventojų požiūrio“, – įsitikinęs savivaldybės atstovas.
Užsakymo nr.: PT_83089107