Tačiau dar didesnė problema yra neprognozuojamas, atsitiktinis ir tik tariamas problemas sprendžiantis reguliavimas, pamirštos esminės rinkos problemos. Todėl Asociacija, parengė loterijų ir lošimų rinkos apžvalgą „Žalioji Knyga 2021“, vėliau išplatino Memorandumą dėl lošimų ir loterijų rinkos tendencijų ir reguliavimo, pateikė 20 metų loterijų ir lošimų reguliavimo Lietuvoje istorinius faktus, politikų ir valstybės institucijų sprendimus, jų pasekmes rinkos ir vartotojų atžvilgiu, teisinio reguliavimo klaidas, pasiūlė naujajai valdančiajai daugumai atlikti loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo parlamentinį tyrimą, sistemiškai įvertinti egzistuojančias teisinio reguliavimo ydas, nustatyti priežastis, pasinaudoti brandžių Europos Sąjungos šalių patirtimi, parengti naujos redakcijos lošimų ir loterijų įstatymus bei atlikti lošimų ir loterijų priežiūros institucinę reformą.
Karantinas ir su juo susiję ribojimai tęsėsi bene pusantrų metų. Kuo šis laikotarpis buvo ypatingas lošimų ir loterijų rinkai?
Šis laikotarpis tapo tikru iššūkiu visam verslui. Lošimų sektorius – ne išimtis. Net prisiminus senesnes ekonomines krizes mūsų šalyje, tokio masto problemų, su kuriomis susidūrėme, nebuvo. Covid-19 pandemijai valdyti skirtas karantinas neigiamas tendencijas lošimų rinkoje sustiprino. Ypač nukentėjo antžeminiai lošimai, tarp kurių labiausiai paplitę yra nuosaikūs riboto statymo ir laimėjimo lošimai. Lošimų rinką iš esmės sudaro dvi skirtingos verslo organizavimo rūšys: antžeminiai riboti ir neriboti lošimai, kurie dar kitaip vadinami tradiciniais ir nuotoliniai lošimai, kuriuose jau dominuoja azartiškiausi ir pagal savo paslaugų teikimo būdą agresyviausi lošimai. Jų labai spartus augimas karantinų metu dar labiau padidino antžeminių lošimų organizatorių nuostolius, nes azartiškesnių lošimo paslaugų vartojimas internete, iš esmės mažina tradicinių lošimų patrauklumą. Todėl šioje vietoje tradicinių lošimų rinka pasigedo Finansų ministerijos dėmesio į įvykusią lošimo rinkos deformaciją, kuomet nebuvo sureaguotą į nuotolinių lošimo paslaugų vartojimo padidėjimą ir iš to kylančias neigiamas pasekmes vartotojams, valstybei, rinkos dalyviams.
Šalį sudrebinę du karantinai. Kuo jie skyrėsi lošimų verslui vienas nuo kito?
Pirmasis karantinas tęsėsi du mėnesius. Šis laikotarpis buvo kupinas nežinomybės, tačiau prabėgo ir grįžome į panašias veiklos organizavimo taisykles. Antrojo karantino metu, kuris tęsėsi žymiai ilgiau, kaip jau minėjau, smarkiai keitėsi vartotojų įpročiai, žmonės priprato prie nuotolinio gyvenimo būdo, prekes bei paslaugas perka internetu. Tai akivaizdžiai iliustruoja atsilaisvinusių komercinės paskirties nuomojamų patalpų gausa. Karantinas paveikė ir darbuotojus, tai jaučiasi iš darbuotojų kaitos ir net jų trukumo. Jų netekome dėl skirtingų priežasčių – vieni nebegalėjo leisti sau būti prastovose ir ėmė ieškoti kito darbo, kiti išvažiavo laimės ieškoti į užsienį. Praradome labai daug kvalifikuotų žmonių, o tai paveikė pačias bendroves. Taip pat šie du karantinai skyrėsi patirtais nuostoliais, kurie antrojo karantino metu buvo nepalyginamai didesni.
Ką pastebėjote per pastarąjį mėnesį, kuomet verslas grįžo į ankstesnes veikimo taisykles?
Pasekmes šiuo metu dar sudėtinga vertinti, tačiau per šį laikotarpį nuostoliai toliau auga. Šiuo metu situacija yra tokia, kad verslui pigiau nedirbti, nei dirbti. Šiuo metu antžeminių lošimo paslaugų teikimas veikia, reikia visa apimtimi dengti visus sutartinius įsipareigojimus, tokius kaip darbo užmokestis, patalpų nuoma, jų eksploatacines sąnaudas, apsaugos, draudimo, lošimo įrangos aptarnavimo, transporto bei eilę kitų bendrovių mums teikiamų paslaugų kaštus. Bėda ta, kad egzistuojantys veiklos vykdymo ribojimai, nuotolinių lošimų paslaugų gausa, prognozuojamo verslo reguliavimo stabilumo stoka, nesuteikia galimybių rimtai pajamų prognozei. Šiuo metu nuostoliai kiekvienai bendrovei yra skaičiuojami šimtais tūkstančių per mėnesį. Išimtį sudaro vos kelios, dominuojančią padėtį dėl dar 2010-2011m. suteikto konkurencinio pranašumo rinkoje užimančios bendrovės, lošimo paslaugas teikiančios internetu.
Kaip manote, ar išliks klientų įprotis lošimo paslaugomis naudotis internetu?
Įprotis tikrai išliks, nors nemaža dalis tradicinių lošimo paslaugų klientų karantino metu nesirinko internetu teikiamų paslaugų. Galimai žmonėms šis „negyvas“ lošimo paslaugų vartojimo būdas nėra priimtinas ir jie nepripažįsta jo kaip kokybiško laisvalaikio praleidimo. Žmonės nori judėti, vykti pramogauti ir leisti laisvalaiki „gyvai“, nori paslaugas gauti ne per monitoriaus ar išmanaus telefono ekraną, norisi tikro bendravimo bei aptarnaujančio personalo dėmesio. Šiems žmonėms reikia daugiau nei vien lošimo paslaugos, jie ieško tinkamos aplinkos, gerai nuteikiančios atmosferos.
Kaip vertinate, kad loterijų monopolio valdytojai įkūrė naują nuotolinių lošimų ir lažybų bendrovę „7bet”? Ar ši platforma greitai auga?
Ši bendrovė veiklą pradėjo tik gegužės pabaigoje, tad sunku vertinti jų augimą. Galiu teigti, kad ji ryškiai matoma žiniasklaidoje kaip aktyviai besireklamuojanti. Norėčiau pabrėžti, kad loterijos – ta pati lošimų rūšis, tačiau Lietuvoje ji yra traktuojama kaip atskira veiklos sritis ir dėl mums nesuprantamų priežasčių įstatymu nepriskiriama lošimams. Visame pasaulyje loterijos yra priskiriamos prie lošimų. Mūsų šalyje loterijų verslu užsiimančios bendrovės ir jų savininkai visada pabrėžė, kad loterijos yra kita veikla, nei lošimai. Tačiau, nepaisant šios žinutės, kurią visada skleidė loterijų organizatorių atstovai, jie nusprendė įkurti lošimų bendrovę, su prekės ženklu „7bet”. Tai sukėlė tam tikrą nuostabą rinkai, mat buvę loterijų „advokatai“ daug kalbėjo, kad lošimai turi neigiamų pasekmių ir sukelia priklausomybę, o loterijos yra saugi alternatyva.
Kokį efektą davė „Žalioji knyga 2021” ir Memorandumo pristatymai?
Šie pristatymai sukėlė didelę reakcijų audrą, kurios ir siekėme. Knygos ir Memorandumo esmė buvo atkreipti politikų ir valstybinių institucijų, kurios atsakingos už lošimų ir loterijų rinkos reguliavimą, dėmesį. Didelė dalis politikų nėra susipažinę su reguliavimo ypatumais. Lietuvoje gegužės mėnesį suėjo 20 metų, kuomet šalyje buvo legalizuoti lošimai. Knygoje ir Memorandume pateikti pastebėjimai ir vertinimai, kas įvyko per tuos metus. Norėjome, kad būtų atkreiptas dėmesys ir kaip jau minėjome, imtasi reformų.
Situacija rinkoje ir reguliavimo problematika reikalauja sisteminio požiūrio, kuris leistų išsiaiškinti, kas buvo padaryta blogai ir kaip nekartoti klaidų, bei atitinkamų iniciatyvų įstatymų pakeitimui. Manau, kad išprovokavome į daug tikėtų ir netikėtų įvykių. Dar tikimės, kad naujoji valdančioji dauguma vis dėl to turės drąsos atlikti loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo parlamentinį tyrimą, iš užsienio pasikvies nepriklausomus ekspertus, sistemiškai įvertins eilę metų formuojamo teisinio reguliavimo ydas, kritiškai peržiūrės galiojančią mokestinę sistemą, nustatys priežastis ir atliks loterijų ir lošimų reguliavimo bei priežiūros institucinę reformą, pasinaudojus brandžių Europos šalių patirtimi, kas bus tik į naudą valstybei, vartotojams ir rinkos dalyviams.
Ar galite pakomentuoti situaciją apie ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai įteikti Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) buvusiam valdybos pirmininkui?
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas nenorėčiau plačiai komentuoti šios situacijos. Manau, šiuo atveju turime remtis paties buvusio asociacijos valdybos pirmininko viešu pareiškimu, kuriame jis nepripažįsta jam įteiktų įtarimų ir teigia, kad visa susidariusi situacija yra dėl parengtos lošimų ir loterijų rinkos apžvalgos „Žalioji knyga 2021” ir Memorandumo dėl lošimų ir loterijų rinkos tendencijų ir reguliavimo bei juose aprašytų faktų pristatymų, po kurių buvo ne susėsta diskusijai su atsakingomis institucijomis, o sulaukta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmų.
Įvardinkite penkias dabartines lošimų verslo rinkos problemas.
Visas pagrindines rinkos problemas mes iškėlėme „Žalioji knyga 2021“ ir Memorandume. Viena iš pagrindinių problemų šiuo metu – mūsų šalyje nėra surinkti objektyvūs duomenys dėl realios situacijos rinkoje, ypatingai – probleminių lošimų srities. Lietuvoje per 20 metų valstybės institucijų nebuvo atlikta nei vieno moksliškai grįsto lošimų ir loterijų paplitimo tyrimo, remiantis visame pasaulyje pripažintomis metodikomis. Kitose šalyse, tarp jų ir mūsų kaimyninėse, tokio tipo tyrimai yra periodiškai atliekami. Būtent minėtų metodikų pagrindų gauti duomenys bei mokslininkų išvados ir rekomendacijos visame pasaulyje yra pagrindas, kuriuo įstatymo leidėjas remiasi formuojant lošimų ir loterijų reguliavimo viešąją politiką bei verslo organizavimo tvarką.
Taip pat svarbi problema ta, kad Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, nukrypo nuo diferencijuoto reguliavimo. Kaip ir minėjau, rinkoje egzistuoja skirtingos lošimo rūšys, skiriasi jų galima socialinė rizika – „prasilošimo pavojaus“ lygis. Todėl visame pasaulyje yra diferencijuotas požiūris į skirtingų rūšių lošimus. Lietuvoje, deja, sakoma, kad visi lošimai – vienodi. Būtent todėl rinka ir formuojasi neteisingai, dominuoja agresyviausi lošimai ir yra išstumiami nuosaikieji.
Dar viena problema, su kuria dabar susiduriama – priežiūros institucijų požiūris. Mūsų šalyje, legalizavus lošimus, buvo sukurta nepriklausoma institucija, kuri formavo požiūrį ir teikė įstatymų leidėjui siūlymus. Šiuo metu veikia tarnyba, kuri yra pavaldi Finansų ministerijai ir nėra savarankiška. To pasekmės tokios, kad atsirado kompetencijų stoka, jaučiama mažesnė gyvenimiška patirtis, didelis nenoras įsigilinti į problemas. Taip pat bėdos atsirado dėl politikų nenoro gilintis į jas. Nepriklausomas modelis, lošimų verslo sektoriui prižiūrėti, buvo efektyvesnis ir skaidresnis.
Kaip vieną iš didžiausių problemų galima įvardyti ir internetinių lošimų pasiūlą. Būtent tokio tipo lošimai sukelia daug rizikų – menką klientų apsaugą, lengvą prieinamumą ir pasiekiamumą žaisti. Šiuo metu tai – problema ne tik vartotojui, tačiau ir tradiciniams – antžeminiams lošimams.
Paskutinė problema, kurią įvardyčiau – susiformavęs loterijų monopolis. Apie tai būtina kalbėti ir spręsti esamą situaciją.
Kokius siūlote esminius problemų sprendimo būdus?
Sprendimų būdus mes aprašėme Memorandume. Po dvidešimties metų, per kuriuos yra įteisinti lošimai mūsų šalyje, neužtenka pakeisti vieną ar kitą nuostatą įstatymuose ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Dėl moksliškai grįsto požiūrio stokos, skirtingų interesų gausos, rinka susiformavo ignoruojant fundamentalius loterijų ir lošimų reglamentavimo dėsnius, atsirado probleminės vietos, kurias būtina taisyti, tačiau, pasikartosiu, vien pakeitus vieną ar kitą esamą reguliacinę nuostatą – iš esmės niekas nepasikeis. Mūsų siūlymas – sisteminis loterijų ir lošimų reglamentavimo įvertinimas, ekspertų pagalba identifikuojant problemas ir priežastis, pasinaudoti brandžių Europos Sąjungos šalių patirtimi, parengti naujos redakcijos lošimų ir loterijų įstatymus bei atlikti lošimų ir loterijų priežiūros institucinę reformą.
Užsakymo nr.: PT_87614403