Nepelnytai smerkiami
Kaip pastebi Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) valdybos narys Vytautas Naudužas, vertinant dabartinę situaciją ir problemas lošimų ir loterijų rinkoje, akivaizdžiai matoma, kad tiek įstatymų leidėjai, tiek plačioji visuomenė, atrodo, užmiršta, kad lošimai yra legali, griežtai reglamentuota, valstybės biudžetą sumokamais mokesčiais papildanti ir darbo vietas kurianti veikla.
„Yra daugybė industrijų, kurių paslaugų ar produktų vartojimas daliai vartotojų tampa probleminis, pavyzdžiui, alkoholis, greitas maistas, energetiniai ar saldinti gėrimai ir t.t. Tačiau Lietuvoje lošimai yra istoriškai nepagrįstai demonizuoti dar nuo sovietmečio laikų, kai ši veikla buvo nelegali. Šiais laikais lošimai Lietuvoje yra legalus verslas, kuris, kaip ir daugelis kitų verslų, prisideda prie ekonominio augimo, turi savus socialinius įsipareigojimus, teikia paramą“, – teigia V. Naudužas.
Tai, kad lošimai ir loterijos bent dalies visuomenės pasąmonėje vis dar yra suprantama kaip blogybė, iš dalies lemia akivaizdus patikimų duomenų, analizuojančių lošimų įtaką, trūkumas. Kaip teigia pašnekovas, siekiant įvertinti galimų problemų dėl lošimo paplitimo mastą tarp šalies gyventojų, Vakarų šalyse vykdomi išsamūs vadinamieji paplitimo tyrimai. Lietuvoje, Finansų ministerijos ar Lošimų priežiūros tarnybos iniciatyva nėra atlikta nė vieno reprezentatyvaus lošimų ir loterijų probleminio paplitimo tyrimo pagal visame pasaulyje pripažintas tarptautines metodikas.
Dvi plačiausiai naudojamos patikrinimo priemonės, padedančios nustatyti problemų dėl lošimo turinčius asmenis yra DSM-V* ir SOGS**. „Minėtus tyrimus dažniausiai atlieka universitetai. Išanalizavus gautus duomenis, daromos išvados ir rengiamos rekomendacijos lošimų ir loterijų reguliavimo politikos formuotojams. Todėl vertinti Lošimų priežiūros tarnybos parengtus ir užsakytus visuomenės apklausos tyrimų rezultatus yra keblu, – sako V. Naudužas. Todėl dabartinėje situacijoje, kai nėra patikimų, pagal atskiras lošimų rūšis identifikuotų riziką keliančių duomenų, atsiranda sąlygos teigti, kad visi lošimai vienodai pavojingi, visus juos reikia vienodai riboti, išskyrus loterijas, kurios turi išskirtinį statusą Lietuvoje“.
Darbo vietos kūrimas
NLŽVA parengtoje lošimų rinkos Lietuvoje apžvalgoje „Žalioji knyga 2021“ atkreipiamas dėmesys į lošimų organizatorių sukuriamas darbo vietas, lemiančias augančius samdos poreikius ir kituose aptarnaujančiuose sektoriuose. Skaičiuojama, kad 100-tui lošimų organizatorių darbuotojų aptarnauti sukuriama dar apie 30 darbo vietų kituose verslo sektoriuose.
Vienas iš azartinių lošimų veiklos teigiamų ekonominių poveikių – fizinių asmenų pajamos, kurios dažniausiai pasireiškia per lošimų sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokesčio dydį. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, lošimų ir loterijų sektoriuje dirbančių žmonių vidutinis mėnesinis atlyginimas visais metais gerokai viršijo šalies dirbančiųjų atlyginimų vidurkį. Šis skirtumas buvo itin ženklus plėtojantis lošimų verslui: 2004–2007 m. lošimų sektoriuje dirbančių žmonių vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo beveik 37% didesnis, nei vidutinis visose nefinansinėse įmonėse dirbančių darbuotojų mėnesinis atlyginimas.
Apžvalgoje teigiama, kad skiriasi ir atskirų lošimo rūšių „nauda“ valstybės darbo rinkai, t. y. kiek atitinkama lošimų rūšis sukuria darbo vietų. Po 2016 m. atskirų lošimų rūšių sukurtų darbo vietų skaičius neskelbiamas, todėl paskutiniai vieši duomenys rodo, jog antžeminiai kazino, B kategorijos lošimai ir lažybos yra daugiausia darbo vietų kuriančios lošimų rūšys. Tuo tarpu loterijos ir nuotoliniai lošimai pagal išlaikomas darbo vietas yra kur kas mažesnę naudą valstybei kuriančios lošimų rūšys.
Specialus mokestis, papildantis valstybės biudžetą
2001 metais Lietuvoje buvo įvestas azartinių lošimų mokestis: organizuojant lošimus automatais ir stalo lošimus kas mėnesį turi būti mokamas fiksuotas lošimų mokestis už kiekvieną lošimo įrenginį.
„Didžiausią ekonominę naudą lošimai atneša mokesčių pavidalu. Vien tik specialaus lošimų ir loterijų mokesčio bei privalomų paramų sumokama daugiau nei 26 mln eurų, tiek pat ir kitų mokesčių kasmet. Ši nauda galėtų būti ženkliai didesnė, jei būtų remiamasi brandžių Vakarų šalių lošimų verslo reguliavimo pavyzdžiais, skirtingų lošimų rūšių proporcinga apmokestinimo politika, tame tarpe ir loterijų“, – teigia V. Naudužas.
Verta paminėti, jog specialiojo mokesčio dalis skirtingoms lošimo rūšims skiriasi dėl objektyvių aplinkybių – organizuojant atskiras lošimų rūšis patiriamos skirtingos sąnaudos, taip pat skiriasi ir jų dalis pajamose. Vienais atvejais (pavyzdžiui, organizuojant antžeminius lošimus salonuose) sąnaudos yra nuolatinės ir didelės. Kitais atvejais (pavyzdžiui, organizuojant nuotolinius lošimus) būtinos tik bazinės investicijos į lošimų platformą, o kaštai, priklausomai nuo rinkos dalies, keičiasi nežymiai.
Svarbu ir tai, kad specialusis mokestis yra papildomas mokestis, kuris, lyginant su įprastine ūkine veikla, reikšmingai didina bendrąją mokestinę naštą. Tai viena iš valstybės politikos lošimų rinkoje įgyvendinimo priemonių.
Skiriamo specialiojo mokesčio naudojimas yra mišrus. Juo pildomas valstybės biudžetas, finansuojamos tikslinės veiklos. Pavyzdžiui, 2017 m. birželio mėn. priimti sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai numatė, kad dalis specialiojo loterijų ir lošimų mokesčio atiteks Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui.
Galiausiai, loterijų ir lošimų organizatoriai, kaip ir kiti Lietuvoje veikiantys verslo subjektai, moka pelno mokestį, mokesčius Sodrai, sveikatos draudimui, garantiniam fondui. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, 2014 m. surinkta mokesčių suma siekė 12,5 mln., o 2015-aisiais išaugo iki 13,9 mln. eurų.
Parama sportui, kultūrai ir labdaros gavėjams
„Žaliojoje knygoje 2021“ pabrėžiama, kad dalies lošimų organizatorių paramai skiriamos lėšos yra numatytos įstatymu (pavyzdžiui, loterijų). Kiti rinkos dalyviai yra aktyvūs sporto, kultūros ir kitų renginių rėmėjai (pavyzdžiui, „Olympic Casino Group Baltija“, „Top Sport“, „Tete-a-tete“ kazino, „Bet Safe“, „Optibet“). Tačiau nėra viešai skelbta duomenų apie lošimų ir loterijų organizatorių skiriamą paramą: skiriamos sumos ir paramos gavėjai kol kas nėra viešinami, nors tokių siūlymų būta.
Pažymėtina ir tai, kad teigiamas lošimų rinkos poveikis pasireiškia ir per rinkos dalyvių paramą gerųjų tikslų projektams finansuoti. Tačiau įvertinti, kam lėšas skiria kiekvienas Lietuvoje veikiantis lošimų organizatorius, yra neįmanoma. Ši informacija neskelbiama oficialiuose lošimų operatorių ataskaitose, juolab tokia informacija nepateikiama LPT informacijoje.
Viešai žinoma tik loterijų organizatorių skiriama paramos ir labdaros suma, nes ji nustatyta įstatyme ir sudaro 8% nuo išplatintų loterijos bilietų vertės.
Nekilnojamojo turto sektoriaus pajamos
Lošimai turi tiesioginės įtakos ir NT sektoriaus augimui. Štai antžeminių lošimų organizatorių veikla susijusi su intensyviais gyventojų srautais, jie kuriasi vietovėse, kurias būtina plėtoti, tinkamai paruošti erdvę ir užtikrinti kokybišką bei saugų paslaugos teikimą. Visa tai lemia investicijas į NT projektus, komercinės paskirties pastatų pritaikymą, viešbučių ir kitų verslų įkūrimą ir palaikymą.
Lošimų organizatoriams tinkamos vietos laikomos aukštą pridėtinę vertę kuriantys NT plotai, todėl jų nuomos kaina yra aukštesnė nei rinkos vidurkis ir siekia apie 20 €/m2. LPT duomenimis, NT sektoriaus pajamos iš lošimų organizatorių per metus sudaro iki 18,39 mln. eurų.
Azartinių lošimų organizavimas lemia nekilnojamojo turto vertės augimą, taip pat tiesiogiai susijusį vietinės valdžios surenkamo nekilnojamojo turto mokesčio sumos augimą. Tačiau tokį nekilnojamojo turto vertės augimą sukelia naujų lošimo namų steigimas ir jam beveik neturi įtakos lošimo automatų salonų, lažybų punktų, loterijų paslaugų pardavimo vietų atidarymas.
Verta paminėti ir tai, kad lošimų veikla skatina artimai susijusių verslo šakų (pramogos, viešbučiai, restoranai ir kt.) augimą. Todėl turi būti vertinamas bendras pajamų (pardavimų) ir darbo vietų skaičiaus augimas kituose sektoriuose, gaunančiuose naudą iš lošimų verslo plėtros. Siekdamos išlaikyti bei stiprinti savo konkurencines pozicijas rinkoje, visų verslo sričių įmonės neišvengiamai investuoja į ilgalaikį materialųjį turtą. Lošimus organizuojančios įmonės investuoja ir į tinklo plėtrą, ir į būtinas palaikomąsias priemones.
* DSM-V (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5-tas leidimas apie patologinę priklausomybę nuo lošimų, Amerikos psichiatrų asociacija)
** SOGS (The South Oaks Gambling Screen, Lesieur & Blume)
Informacija parengta pagal Lietuvos lošimų rinkos apžvalgos „Žalioji knyga 2021“ medžiagą. Straipsnis yra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos nuomonė.
Užsakymo nr.: PT_87553347